Algimantas Masiulis

Algimantas Masiulis
Algimantas Masiulis filme „Vasara baigiasi rudenį“
Gimė	1931 m. liepos 10 d. Surdegyje, Anykščių raj.
Mirė	2008 m. rugpjūčio 19 d. (77 metai) Kaune
Palaidotas (-a)	Petrašiūnų kapinėse
Sutuoktinis (-ė)	Gražina
Veikla	lietuvių teatro ir kino aktorius.

Antkapinis paminklas ^[1]

Algimantas Masiulis (1931 m. liepos 10 d. Surdegyje, Anykščių raj. – 2008 m. rugpjūčio 19 d. Kaune) – lietuvių teatro ir kino aktorius.

Biografija

Senelis Izidorius Masiulis (1872 m. Čiornaja Padinoje – 1911 m. Daugpilio ligoninėje, palaidotas Subatės kapinėse) buvo knygnešys, švietėjas, visuomenininkas. A. Masiulis mokyklą pradėjo lankyti 1938 m. Rietave. Vėliau mokėsi Plungėje, Vilniuje, Subačiuje. 1948 m. Masiulių šeima persikėlė į Panevėžį. 1950 m. A. Masiulis baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą. 1948 m. rugsėjo mėn. įsidarbino Panevėžio dramos teatre: buvo priimtas į aktoriaus-kandidato etatą. 1948–1951 m. lankė Panevėžio dramos teatro studiją, kuriai vadovavo Juozas Miltinis. 1948–1976 m. Panevėžio dramos teatro aktorius. 1978 m. kartu su žmona Gražina persikėlė į Kauną. Nuo 1978 m. vaidino Kauno valstybiniame dramos teatre. Lietuvos teatro sąjungos narys. Sukūrė daugiau nei 160 vaidmenų teatro scenoje, taip pat yra įsiamžinęs 104 filmuose. Panevėžio dramos teatro studijoje 1948 m. rudenį sukūrė pirmąjį savo vaidmenį J. Miltinio režisuotame spektaklyje „Mokinė“. Kine debiutavo 1956 m. epizodiniu karininko vaidmeniu Lietuvos kino studijos filme „Ignotas grįžo namo“. 2001 m. išleido knygą „Tema: visada yra galimybė“. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Vaidmenys

Vaidmenys Panevėžio teatre:^[2]

• 1952 m. Florindas. Carlo Goldoni „Melagis“, rež. Juozas Miltinis
• 1953 m. Ledu. Émile Zola „Raburdeno paveldėtojai“, rež. Juozas Miltinis
• 1954 m. Kresalas. J. Tylas „Laumės sūnus“, rež. Vaclovas Blėdis
• 1954 m. Trepliovas. Antonas Čechovas „Žuvėdra“, rež. Juozas Miltinis
• 1958 m. Hepis. Arthuras Milleris „Komivojažierio mirtis“, rež. Juozas Miltinis, Vaclovas Blėdis
• 1959 m. Fadinaras. Eugene Labiche „Šiaudinė skrybėlaitė“, rež. Juozas Miltinis
• 1959 m. Ksantas. H. Fiheired „Lapė ir vynuogės“, rež. Juozas Miltinis
• 1960 m. Daktaras Lvovas. Antonas Čechovas „Ivanovas“, rež. Juozas Miltinis
• 1961 m. Makdufas. William Shakespeare „Makbetas“, rež. Juozas Miltinis
• 1964 m. Nagulnovas. Michailas Šolochovas „Pakelta velėna“, rež. Juozas Miltinis
• 1965 m. Klitandras. Jean-Baptiste Poquelin-Moliere „Žoržas Dandenas“, rež. Juozas Miltinis
• 1967 m. Ferdinandas. Romualdas Lankauskas „Viskas baigsis šiandien“, rež. Juozas Miltinis
• 1967 m. Julius. Juozas Grušas „Pražūtingas apsvaigimas“, rež. Vaclovas Blėdis
• 1969 m. Personalo šefas Ėglis. Fridrichas Diurenmatas „Frankas V“, rež. Juozas Miltinis
• 1970 m. Šervinskis. Michailas Bulgakovas „Didysis prologas“, rež. Juozas Miltinis
• 1971 m. Volponė. Ben Johnson „Volponė“, rež. Juozas Miltinis
• 1971 m. Grafas Almaviva. Bomarchais „Sevilijos kirpėjas“, rež. Vaclovas Blėdis
• 1973 m. Kurtas. Augustas Strindbergas „Mirties šokis“, rež. Juozas Miltinis

Vaidmenys Kauno dramos teatre:

• 1978 m. Vyskupas Pandevskis. Juozas Grušas „Unija“, rež. Jonas Vaitkus.
• 1979 m. Heleris. Ivanas Radojevas „Raudona ir ruda“, rež. Jonas Vaitkus.
• 1980 m. Herdalas. Henrikas Ibsenas „Statytojas Solnesas“, rež. Jonas Vaitkus.
• 1980 m. Dominykas Žigas. Juozas Grušas „Gintarinė vila“, rež. Gytis Padegimas.
• 1980 m. Roslevskis. Juozas Glinskis „Kingas“, rež. Jonas Vaitkus.
• 1980 m. Gelovinis. Vincas Krėvė „Šarūnas“, rež. Jonas Vaitkus.
• 1981 m. Gustavas. Augustas Strindbergas „Kreditoriai“, rež. Gytis Padegimas.
• 1983 m. Daktaras Gibsas. Thorntonas Wilderis „Mūsų miestelis“, rež. Gytis Padegimas.
• 1983 m. Helikonas. Albert Camus „Kaligula“, rež. Jonas Vaitkus.
• 1985 m. Gantas, Sodininkas, Ekstonas. William Shakespeare „Ričardas III“, rež. Jonas Vaitkus.
• 1988 m. Keliaujantis Paukštis Gediminas Jankus „Amžinas keleivis“, rež. Juozas Ivanauskas.
• 1991 m. Gajevas. Antonas Čechovas „Vyšnių sodas“, rež. Julius Dautartas.
• 1991 m. Romulas. Fridrichas Diurenmatas „Romulas Didysis“, rež. Gytis Padegimas.
• 1997 m. Karalius Henris II. Johnas Goldmanas „Liūtas žiemą“, rež. Gytis Padegimas.
• 2002 m. Pitagoras. Aleksejus Dudarevas „Sąvartynas“, rež. Neris Karpuškaitė.
• 2005 m. Generolas. Agatha Christie „Dešimt indėniukų“, rež. Gintaras Varnas, Rokas Ramanauskas.

Vaidmenys kine:^{[3] [4]}

• 1956 m. Karininkas. „Ignotas grįžo namo“, rež. Aleksandras Razumnas
• 1956 m. Jonas Šatas. „Skenduolis“, rež. Vytautas Žalakevičius
• 1959 m. Barmenas. „Adomas nori būti žmogumi“, rež. Vytautas Žalakevičius
• 1959 m. Vacekas. „Julius Janonis“, rež. Balys Bratkauskas, Vytautas Dabašinskas
• 1962 m. Kuzmickas. „Žingsniai naktį“, rež. Raimondas Vabalas
• 1963 m. Venckus. „Vienos dienos kronika“, rež. Vytautas Žalakevičius
• 1965 m. Mykolas. „Niekas nenorėjo mirti“, rež. Vytautas Žalakevičius
• 1966 m. Mečys. Naktys be nakvynės, rež. Algirdas Araminas, Gediminas Karka
• 1966 m. Komendantas. „Svetimas vardas“, rež. J. Šulmanas
• 1968 m. Vilis Švarckopfas. „Skydas ir kalavijas“, rež. V. Basovas
• 1968 m. Ferdinandas. „Jausmai“, rež. Algirdas Dausa, Almantas Grikevičius
• 1968 m. Štumpfas. „Tėvynės sūnūs“, rež. L. Faizijevas
• 1968 m. Bruksas. „Ilgoji rokiruotė“, rež. V. Grigorjevas
• 1969 m. Kunigas. „Birželis, vasaros pradžia“, rež. Raimondas Vabalas
• 1969 m. Chirurgas. „Ave, Vita“, rež. Almantas Grikevičius
• 1971 m. Gerhardas Epas. „Misija Kabule“, rež. L. Kvinichidzė
• 1971 m. Trelonis. „Lobių sala“, rež. J. Fridmanas
• 1971 m. Gydytojas. „Maža išpažintis“, rež. Algirdas Araminas
• 1972 m. Samilis. „Herkus Mantas“, rež. Marijonas Giedrys
• 1972 m. „Tas saldus žodis - laisvė“, rež. Vytautas Žalakevičius
• 1972 m. Barbetas. „Ratas“, rež. H. Rapaportas
• 1973 m. Caro sargybos viršininkas ir juokdarys. „Vargo bijosi, laimės nematysi“, rež. V. Turovas
• 1973 m. Šeimininkas. „Inžinieriaus Garino krachas“, rež. L. Kvinichidzė
• 1975 m. Gajus Gibsonas. „Robino Hudo strėlės“, rež. S. Tarasovas
• 1975 m. Inžinierius Litovka. „Jos sūnų valanda“, rež. V. Turovas
• 1975 m. Krugeris. „Brilijantai proletariato diktatūrai“, rež. G. Kromanovas
• 1976 m. Mokytojas Krinica. „Sekmadienio naktis“, rež. V. Turovas
• 1977 m. Teofilis. „Mano vaikystės ruduo“, rež. Gytis Lukšas
• 1977 m. Žilius. „Mainai“, rež. Raimondas Vabalas
• 1977 m. Starbotlas. „Ginkluotas ir labai pavojingas“, rež. V. Vainštokas
• 1977 m. Henšelis. „Susitikimas tolimame meridiane“, rež. S. Tarasovas
• 1977 m. Zoldingas. „Likimas“, rež. J. Matvejevas
• 1977 m. Kriugeris. „Sakmė apie Kovpaką“, rež. T. Levčiukas
• 1978 m. fon Erlichas. „Tvirtovė“, rež. V. Paskarus
• 1978 m. Bernaras. „Švelnus sezonas“, rež. V. Pavlovičius
• 1978 m. Karininkas. „Pasigailėk mūsų“, rež. Algirdas Araminas
• 1978 m. Abenbrotas. „Savojos pagrobimas“, rež. V. Dromanas
• 1979 m. Šerlokas Holmsas. „Žydrasis karbunkulas“, rež. N. Lukjanovas
• 1979 m. Stefanas Brainingas. „Bethoveno gyvenimas“, rež. B. Galanteris
• 1979 m. Puchovas. „Antarktidos apysaka“, rež. S. Tarasovas
• 1979 m. Stiuartas. „Paskutinė medžioklė“, rež. I. Šešukovas
• 1980 m. Generolas. „Žaltvykslės“, rež. Gytis Lukšas
• 1980 m. Kerbelis. „Juodasis trikampis“, rež. S. Tarasovas
• 1980 m. Peciukonis. „Faktas“, rež. Almantas Grikevičius
• 1981 m. Daktaras Šulcas. „Stipruolis“, rež. A. Zguridis, N. Kediašvilis
• 1981 m. Bertelis. „34-sis greitasis“, rež. A. Maliukovas
• 1981 m. Džefsonas. „Amerikietiška tragedija“, rež. Marijonas Giedrys
• 1981 m. Kukauskas. „Medaus mėnuo Amerikoje“, montažo rež. Almantas Grikevičius
• 1982 m. Pulkininkas. „Poryt vidunaktį“, rež. A. Babajevas
• 1982 m. Feldmaršalas Manšteinas. „Jeigu priešas nepasiduoda“, rež. A. Levčiukas
• 1982 m. Princas Džonas. „Baladė apie narsųjį riterį Aivenhą“, rež. S. Tarasovas
• 1982 m. Profesorius. „Autobuso vairuotojas“, rež. B. Šadurskis
• 1982 m. Jakimkus. „Vasara baigiasi rudenį“, rež. Gytis Lukšas
• 1983 m. Našlėnas. „Skrydis per Atlantą“, rež. Raimondas Vabalas
• 1983 m. fon Virhofas. „Aš – darbo liaudies sūnus“, rež. V. Strelkovas
• 1983 m. Koleris. „Europietiška istorija“, rež. I. Gostevas
• 1984 m. Haris Trumenas. „Pergalė“, rež. J. Matvejevas
• 1984 m. Cirko direktorius. „Baltasis pudelis“, rež. A. Zguridis
• 1984 m. Benetas Hetčas. „Juodoji strėlė“, rež. S. Tarasovas
• 1986 m. Baronas. „Chameleono žaidimai“, rež. Arūnas Žebriūnas
• 1987 m. Savaitgalis pragare, rež. Vytautas Žalakevičius, Almantas Grikevičius, Avtandilas Kvirikašvilis
• 1991 m. Nepažįstamasis. „Veidas“ (dipl. darbas), rež. Remigijus Sabulis
• 1993 m. Masiulis. „Akmenorius“, rež. Antanas Maciulevičius
• 2003 m. Senelis. „Joniukas ir Grytutė“, rež. Vytautas V. Landsbergis
• 2004 m. Pranciškonų vienuolis. „Kauno bliuzas“, rež. Pavelas Sarajevas
• 2006 m. „Laiku suspėjome pasikalbėti“, rež. Agnė Marcinkevičiūtė
• 2008 m. Senis. „Kai aš buvau partizanas“, rež. Vytautas V. Landsbergis.

Apdovanojimai

• 1974 m. – LTSR nusipelnęs artistas
• 1981 m. – LTSR liaudies artistas
• 1983 m. – XVI sąjunginio kino festivalio Leningrade laureatas (už geriausią aktorių ansamblį kino filme „Vasara baigiasi rudenį“, su Vaiva Mainelyte ir Valentinu Masalskiu)
• 1996 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius
• 1998 m. – „Padėkos Fortūnos“ statulėlė „Už nuopelnus Lietuvos teatrui“
• 2003 m. – Kauno savivaldybės apdovanojimas „Gerumo plyta“
• 2006 m. – 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklas „Už nuopelnus Kauno miestui“
• 2006 m. – skulptūrėlė „Kauno Rampa 2006“ už vyskupo Antano Baranausko vaidmenį Anykščių kultūros centro spektaklyje „AB vienetas“.

Šaltiniai

1. „Objekto Nr. 41245 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
2. Algimantas Masiulis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 6
3. Laimonas Tapinas. Lietuvos kinematografininkai. – V.:Mintis, 1986 m., 69-71 psl.
4. http://kmb.kvb.lt/masiulis/?menu=kuryba&submenu=kine-ir-tv Archyvuota kopija 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto. Aktorius Algimantas Masiulis

Nuorodos

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Algimantas Masiulis

• „Nepripažįstantis kompromisų“
• „Autoportretas su prisiminimų potėpiais“
• „Su linkėjimais, kryžmai išbučiuotas“ Archyvuota kopija 2021-04-17 iš Wayback Machine projekto.
• „Fricų fricas“ iš Partizanų gatvės
• A. Masiulis apie pokarį
• Filmografija Archyvuota kopija 2008-10-03 iš Wayback Machine projekto.
• Filmografija Archyvuota kopija 2005-05-11 iš Wayback Machine projekto.
• Virtuali paroda, skirta Algimanto Masiulio 80-osioms gimimo metinėms^{[neveikianti nuoroda]}