Aloyzas Sakalas | |
---|---|
Gimė | 1931 m. liepos 6 d. Jusiškis, Taujėnų valsčius |
Mirė | 2022 m. liepos 18 d. (91 metai) Vilnius |
Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse[1] |
Veikla | lietuvių fizikas, politikas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras, Europos parlamento narys |
Partija | 1989 m. Lietuvos socialdemokratų partija |
Alma mater |
Aloyzas Sakalas (1931 m. liepos 6 d. Jusiškyje, Taujėnų valsčiuje – 2022 m. liepos 18 d. Vilniuje[2][3]) – lietuvių fizikas, politikas, Sąjūdžio tarybos narys, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras, Europos parlamento narys.
1938–1943 m. mokėsi Kauno 35-oje pradžios mokykloje, 1943–1945 m. – „Aušros“ berniukų gimnazijoje, 1945–1949 m. ir 1954–1955 m. – Kauno Komjaunimo vidurinėje mokykloje. Baigiamojoje klasėje suimtas, 1949–1954 m. kalintas už antisovietinę veiklą. 1955 m. baigė vidurinę mokyklą aukso medaliu.
1960 m. su pagyrimu baigė Kauno politechnikos institutą. 1969 m. Vilniaus valstybiniame universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – mokslų daktaro) disertaciją tema „Holo efektas nepusiausvyrinėse sąlygose“ (vadovas Jurgis Viščakas), o 1976 m. – fizikos ir matematikos mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją tema „n - ir p - tipo kadmio selenido elektrinės ir fotoelektrinės savybės“[4].
1957–1960 m. Kauno medicinos instituto laborantas, 1960–1963 m. – Elektrografijos mokslinio tyrimo instituto inžinierius. 1960–1965 m. Vilniaus klinikinės ligoninės inžinierius, 1965–1975 m. Vilniaus medicinos technikos dirbtuvių elektromechanikas. 1963–1969 m. VU Puslaidininkių fizikos probleminės laboratorijos vyr. inžinierius, 1969–1971 m. – Puslaidininkių fizikos katedros vyr. dėstytojas, 1971–1978 m. – docentas, nuo 1978 m. – profesorius. Monografijos apie puslaidininkių fiziką ir apie 250 mokslinių darbų, 16 išradimų ir 2 atradimų autorius.
1988–1990 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, LPS Vilniaus tarybos pirmininkas.
Nuo 1989 m. LSDP iniciatyvinės grupės narys, 1990–1991 m. – LSDP Vilniaus skyriaus pirmininkas, 1991–1999 m. – LSDP pirmininkas, vėliau Garbės pirmininkas, 2001 m. – nuo LSDP ir LDDP Jungtinio suvažiavimo LSDP tarybos narys.
1990–1992 m. LR AT deputatas, prezidiumo narys, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras, 1992–2004 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys, 1992–1996 m. – Seimo pirmininko pavaduotojas, 2001 - 2004 m. – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
2004–2009 m. Europos parlamento narys.
Nuo 1996 m. buvo organizacijos „Gelbėkit vaikus“ pirmininkas.
Su pirmąja žmona Bronislava, kuri buvo gydytoja, A.Sakalas išsiskyrė apie 1958 m., pagyvenęs porą metų. Duktė Eglė Sakalaitė (g. 1957 m.) – gydytoja.
Daugiau kaip pusę amžiaus buvo vedęs Jūratės Landsbergytės motiną – buvusią Vytauto Landsbergio pirmąją žmoną, muzikę Ritą Kučinskaitę-Sakalienę (1932–2014). Vaikai dvyniai Rūta Sakalaitė (g. 1959 m.) – filologė, Paulius Sakalas (g. 1959 m.) – fizikas.
2014 m. rugsėjo mėn. vedė trečią kartą – 46-erių žurnalistę Daivą Norkienę.[5]
Partijos politinės pareigos | ||
---|---|---|
Prieš tai: Kazimieras Antanavičius |
LSDP pirmininkas 1991–1999 m. |
Po to: Vytenis Povilas Andriukaitis |