Antanas Juška (1819) | |
---|---|
Gimė | 1819 m. birželio 16 d. Daujotai, Ariogalos valsčius |
Mirė | 1880 m. lapkričio 1 d. (61 metai) Kazanė |
Veikla | Lietuvos kunigas, tautosakininkas, leksikografas. |
Alma mater | Vilniaus kunigų seminarija |
Antanas Juška (1819 m. birželio 16 d. Daujotai, Ariogalos valsčius – 1880 m. lapkričio 1 d. Kazanė, 1990 m. perlaidotas Veliuonoje) – Lietuvos kunigas, tautosakininkas, leksikografas.
Brolis Jonas Juška. 1843 m. baigęs Vilniaus kunigų seminariją kunigavo įvairiose parapijose, 1854–1862 m. – Pušalote, 1862-1864 – Vilkijoje, 1865–1871 m. – Veliuonoje, altarista gyveno Alsėdžiuose. Per 1863 m. sukilimą 9 mėn. rusų valdžios kalintas. 1879 m. išvyko pas brolį Joną į Kazanę,[1] rūpindamasis surinktų dainų spausdinimu, ten ir mirė.
Alsėdžių, Pušaloto, Veliuonos, Vilkijos apylinkėse užrašė apie 7000 dainų ir apie 2000 melodijų, aprašė veliuoniškių ir pušalotiečių vestuvių apeigas. Svarbiausius užrašymus paskelbė knygose. 1863 m. išleido elementorių „Abecela“, kurioje vietoje lenkiškų sz ir cz vartojo š ir č. 1853–1854 m. parašė apie 7000 žodžių lenkų – lietuvių žodyną. Sudarė 30 000 žodžių lietuvių – lenkų žodyną su šnekamosios kalbos sakiniais. Peterburgo mokslų akademija išspausdino šio žodyno dalis, galutinėje redakcijoje žodžiai buvo verčiami į rusų kalbą. Apie 1875 m. parašė latvių – lietuvių – lenkų žodyną (apie 6000 žodžių, neišspausdintas). J. Bodueno de Kurtenė pastangomis Krokuvoje 1900 m. išleistas jo surinktų lietuvių liaudies dainų melodijų rinkinys (lenk. Melodje ludowe litewskie).
Antanas Juška įtvirtino tautosakos rinkimo ir publikavimo principus (tekstų autentiškumas, pateikėjų metrikos), jo tautosakiniai darbai turėjo įtakos XIX a. lietuvių literatūros plėtotei.