Viktoras Biržiška
| Viktoras Biržiška | |
|---|---|
| |
| Viktoras, Mykolas ir Vaclovas Biržiškos | |
| Gimė | 1886 m. vasario 23 d. Viekšniuose |
| Mirė | 1964 m. sausio 27 d. (77 metai) Čikagoje, JAV |
| Palaidotas (-a) | Senosiose Rasų kapinės |
| Tėvas | Antanas Biržiška |
| Veikla | matematikas, visuomenės ir politinis veikėjas |
| Partija | Lietuvos socialdemokratų partija |
| Alma mater | |
Viktoras Biržiška (1886 m. vasario 23 d. Viekšniuose – 1964 m. sausio 27 d. Čikagoje, JAV) – matematikas, visuomenės ir politinis veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kilęs iš žemaičių bajorų Biržiškų giminės. Tėvas Antanas Biržiška, broliai Mykolas Biržiška ir Vaclovas Biržiška.
Motinos parengtas, 1895 m. įstojo į Šiaulių gimnazijos parengiamąją klasę. 1903 m. dalyvavo slaptame moksleivių būrelyje, kurį lietuvių kalbos mokė į Šiaulius išsiųstas Jonas Jablonskis. 1904 m. Šiaulių gimnaziją baigė aukso medaliu, kurį pardavė Peterburge, įstojęs į universiteto Matematikos ir gamtos fakultetą. Išlaikęs konkursinius egzaminus, universitete liko laisvu klausytoju, o studijavo Peterburgo technologijos institute.[1]
Dalyvavo slaptos lietuvių studentų draugijos veikloje, kurį laiką buvo jos iždininkas. Dalyvavo kultūrinėje veikloje, dainavo chore ir šoko Miko Petrausko operetėje „Kaminkrėtys ir malūnininkas“. 1906 m. lapkričio mėn. po kratos bute buvo sulaikytas, bet, neįrodžius kaltės, paleistas. 1905–1906 m. užsidarius universitetams, dirbo Šiauliuose, vadovavo vietinei Lietuvos socialdemokratų partijos organizacijai, savo bute laikė ginklų sandėlį ir spaustuvę, kuria spausdino atsišaukimus.
Grįžęs į Peterburgą vertėsi matematikos pamokomis, dirbo Peterburgo gimnazijoje, elektros stotyje, vadovavo tramvajaus tilto statybos darbams, dirbo meistru A. Baranovskio patrankų šaudmenų įmonėje.[1] 1914 m. baigė Peterburgo technologijos institutą. Prasidėjus karui mobilizuotas, bet paliktas įmonės direktoriumi. 1917–1918 m. apie 50 kartų kratytas, kelis kartus čekistų areštuotas ir, tik įmonės darbininkams reikalaujant, paleidžiamas.
1920 m. rugsėjo 30 d. grįžo į Lietuvą kaip įkaitas, iškeistas į bolševiką iš Panevėžio kalėjimo. Vilniuje dirbo lietuvių gimnazijos mokytoju, dėstė Lietuvos mokslų draugijos aukštuosiuose kursuose, bendradarbiavo spaudoje. 1920 m. išrinktas Vilniaus lietuvių komiteto nariu. 1920 m. lapkričio 23 d. lenkų suimtas, kai pabėgo lietuviai kareiviai belaisviai. 1921 m. suimtas dėl straipsnio laikraštyje „Glos Litwy“, bet 1921 m. rugpjūčio 23 d. amnestuotas. 1922 m. sausio 20 d. kartu su broliu Mykolu lenkų apkaltintas tėvynės išdavimu ir, tik Tautų Sąjungai pareikalavus, vasario 6 d. su kitais 32 lietuviais ir gudais išvežtas į Nepriklausomą Lietuvą.
1922 m. kovo mėn. paskirtas Krašto apsaugos ministerijos artilerijos tiekimo viršininko pavaduotoju, 1922–1926 m. šios tarnybos viršininkas. Kartu 1922–1924 m. „Aušros“ gimnazijos, 1923 m. Suaugusių gimnazijos, 1923–1925 m. Aukštųjų karininkų kursų dėstytojas, 1922–1939 m. Vytauto Didžiojo universiteto docentas, 1928 m. profesorius. Dėstė 15 aukštosios matematikos disciplinų. 1931–1939 m. Matematinės analizės katedros vedėjas. 1940–1944 m. Vilniaus universiteto profesorius. 1934–1944 m. redagavo Lietuviškosios enciklopedijos matematikos skyrių, parašė ~300 straipsnių.[1]
1944 m. liepos mėn. pasitraukė į Vokietiją. 1946–1949 m. Pabaltijo universiteto Hamburge ir Pineberge profesorius, Matematikos ir gamtos fakulteto prodekanas. 1950 m. emigravo į JAV.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Viktoras Biržiška. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003