Viktoras Uspaskich | |
---|---|
Gimė | 1959 m. liepos 24 d. Urdoma, Archangelsko sritis, Rusija |
Vaikai | Justė, Laura, Julija, Eduardas |
Veikla | Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas |
Partija | Darbo partija (2003-15) Nepartinis (2015-17) Darbo partija (2017-dabar) |
Alma mater | Kauno technologijos universitetas |
Viktoras Uspaskichas (rus. Виктор Викторович Успасских, g. 1959 m. liepos 24 d.) – verslininkas, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, buvęs Darbo partijos lyderis ir esamas narys, buvęs Seimo narys, Europos Parlamento narys 2009–2012 m., ir 2014–2024 m.
Gimė Rusijos šiaurėje, nedidelėje Archangelsko srities Urdomos gyvenvietėje, miško darbininko šeimoje. 1976 m. baigė Urdomos vidurinę mokyklą.
Baigęs Ufos suvirintojų mokyklą dirbo naftos ir dujų pramonės srityje brigadininku meistru, vadovavo suvirintojų brigadai. Kaip specialistas 1985 m. buvo komandiruotas dirbti į Suomiją. Įvertinus jo darbo rezultatus buvo pasiūlyta dirbti toliau. Dirbdamas suvirintoju studijavo Maskvos Plechanovo akademijoje, kur 1993 m. baigė ekonomiką. 1999 m. Kauno technologijos universitete studijavo ekonomikos magistrantūrą. Nuo 2000 m. Kauno technologijos universiteto doktorantas.
Nuo 1987 m. dirbo suvirintoju tiesiant dujotiekį Kėdainiuose. 1990 m. Kėdainiuose įregistravo pirmąją būsimojo koncerno įmonę UAB „Efektas“. 1993–1996 m. buvo UAB „Vikonda“ direktorius, 1996–2000 m. – koncerno UAB „Vikonda“ prezidentas. 1997–2003 m. Lietuvos darbdavių asociacijos pirmininkas.
Į Lietuvą pirmą kartą atvyko 1985 m, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1991 m. tapo Lietuvos piliečiu. 2000 m. Kėdainių vienmandatėje apygardoje išrinktas LR Seimo nariu kaip nepartinis Naujosios sąjungos kandidatas. Nuo 2000 m. ėjo LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pareigas, iš kurių 2003 m. atsistatydino ir ėmėsi kurti naują Darbo partiją.
Bandė rinkti parašus referendumui, kad visi Seimo nariai būtų renkami vienmandatėse apygardose. VRK nustatė, kad nemažai pateiktų parašų suklastoti[reikalingas šaltinis], todėl referendumas neįvyko.
V. Uspaskicho įkurta Darbo partija[1] 2004 m. Seime gavo daugiausiai vietų (39). Sudarė koaliciją su socialdemokratais, socialliberalais (Naująja Sąjunga) bei Valstiečių ir naujosios demokratijos partijų sąjunga. Ši koalicija sudarė vyriausybę, kurioje Darbo partija gavo penkis ministrų portfelius, o V. Uspaskichas tapo ūkio ministru. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijai priėmus sprendimą, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, 2005 m. birželio mėn. atsistatydino iš ūkio ministro pareigų ir atsisakė LR Seimo nario mandato. Netrukus koalicija subyra.
2008–2009 m. Seimo narys, opozicinės Darbo partijos frakcijos pirmininkas. 2009 m. birželį atsisakė mandato, nes buvo išrinktas į Europos Parlamentą[2][3]. 2011 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, mandato atsisakė.[4]
2012–2014 m. LR Seimo narys, Darbo partijos frakcijos seniūnas.[5] 2014 m. išrinktas į Europos Parlamentą, atsisakė Seimo nario mandato (jo vietą užėmė Gintaras Tamošiūnas). 2019 m. vėl išrinktas į Europos Parlamentą.
2006 gegužę atsistatydino iš Darbo partijos pirmininko pareigų ir dėl pradėto prokuratūros tyrimo dėl klaidingos buhalterijos pabėgo į Rusiją. Neatsiliepė į šaukimus į teismą, vengė bendrauti su žurnalistais. Prokuratūra gavo Tarptautinį sulaikymo orderį ir kreipėsi į Rusijos pareigūnus su prašymu sulaikyti V. Uspaskich. Rugsėjo 15 d. naktį jį, važiuojantį automobiliu, sulaikė specialaus Rusijos milicijos dalinio pareigūnai. Tą pačią dieną V. Uspaskich buvo paleistas. Būdamas Rusijoje, jis prašėsi politinio prieglobsčio. 2007 m. rugsėjo 4 d. V. Uspaskichui leista kandidatuoti į Seimą. Grįžusį jį į Lietuvą, oro uoste sulaikė teisėsaugos pareigūnai.[6]
2007 m. rugsėjo 21 d. Viktoras Uspaskichas Maskvoje organizavo spaudos konferenciją „Žmogaus ir piliečių teisių pažeidimai Europoje – pasikėsinimas pagrobti ir nužudyti kandidatą į LR Seimo narius. Viktorą Uspaskich [7][8] viešai kaltino Lietuvos teisėsaugą neva pažeidinėjant žmogaus teises, nepagrįstai jį persekiojant[9].
2011 m. generalinės prokuratūros atstovai mokesčių slėpimo byloje kaltino Viktorą Uspaskich dalyvavus nusikalstamos organizuotos grupės veikloje. Pagal prokuroro Sauliaus Versecko iškeltus kaltinimus, 2004–2006 metais jis, siekdamas neteisėto partijos finansavimo ir norėdamas išvengti finansavimo kontrolės, organizavo neteisėtą buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl negalima iš dalies nustatyti 2004–2006 m. įsipareigojimų vykdymo ir struktūros. 2004–2006 metų laikotarpiu Darbo partijos dokumentuose nefiksuota apie 25 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. išlaidų, susijusių su turtu, įsipareigojimais ar struktūros pasikeitimais.[10]
2013 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos teismas Darbo partijos lyderius pripažino kaltais – Viktorui Uspaskich skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, Vitalijai Vonžutaitei – 3 metų, buhalterei Marinai Liutkevičienei – 1 metų. Vytautui Gapšiui skirta 35 tūkst. 750 litų bauda. Darbo partijai nebeegzistuojant kaip juridiniam asmeniui kaltinimai jai nutraukti.[11]
1991 m. rugpjūčio 21 d. susituokė su Jolanta Blažyte (g. 1965 m.), verslo vadybininke, UAB „Vikonda“ bendraturte. Su žmona Jolanta Blažyte augino dukteris Laurą ir Justę. Iš pirmosios santuokos turi du vaikus – dukterį Juliją ir sūnų Eduardą, kurie šiuo metu mokosi JAV. Išsiskyrė 2017 m. vasario 3d. abipusiu sutarimu[12]. Prašymą išsiskirti pateikė dar 2016 m. sausio 27 d.
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Petras Čėsna |
Lietuvos ūkio ministras 2004 - 2005 |
Po to: Kęstutis Daukšys |
Partijos politinės pareigos | ||
Prieš tai: - |
DP pirmininkas 2003 - 2006 |
Po to: Kęstutis Daukšys |
Prieš tai: Kęstutis Daukšys |
DP pirmininkas 2007 - 2013 |
Po to: Vytautas Gapšys |
Prieš tai: Loreta Graužinienė |
DP pirmininkas 2015 |
Po to: Valentinas Mazuronis |
Prieš tai: Šarūnas Birutis |
DP pirmininkas 2018 - dabar |
Po to: - |