Dominykas Jeronimas Radvila lenk. Dominik Hieronim Radziwiłł | |
---|---|
Radvilos | |
Trimitai | |
Gimė | 1786 m. rugpjūčio 4 d. Palenkės Bialoje |
Mirė | 1813 m. lapkričio 11 d. (27 metai) prie Hanau, Vokietija |
Tėvas | Jeronimas Vincentas Radvila |
Motina | Sofija Darata Frederika |
Sutuoktinis (-ė) | Teresė Mnišek Teofilė Moravska |
Vaikai | Su Teofile Moravska: Aleksandras Dominykas Radvila Stefanija Radvilaitė |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Dominykas Jeronimas Radvila |
Dominykas Jeronimas Radvila (lenk. Dominik Hieronim Radziwiłł, 1786 m. rugpjūčio 4 d. Palenkės Bialoje – 1813 m. lapkričio 11 d. prie Hanau, Vokietija) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas. Paskutinis Nesvyžiaus šakos Radvila.
Kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Radvilų giminės Olykos- Nesvyžiaus linijos,[1] tėvas Jeronimas Vincentas Radvila, motina Sofija Darata Frederika.
Pirmoji žmona Teresė Mnišek (Teresa Mniszech) (išsiskyrė), antroji žmona Teofilė Moravska (Teofilia Morawska), su ja vaikai: Aleksandras Dominykas Radvila (Aleksander Dominik Radziwiłł) (nesantuokinis), Stefanija Radvilaitė (Stefania Radziwiłł) (1809–1832 m., generolo Liudviko fon Vitengšteino žmona).
XI Nesvyžiaus ir IX Olykos valdytojas, Biržų, Dubingių, Slucko, Kėdainių, Kopylio, Slucko valdytojas, VII Palenkės Bialos ponas. Paskutinis Nesvyžiaus-Olykos kunigaikščių Radvilų palikuonis, paskutinis Vilniaus Radvilų rūmų savininkas, juos padovanojo Vilniaus labdarių draugijai.
1786 m. mirus tėvui jo globėju tapo Karolis Stanislovas Radvila II, o šiam 1790 m. mirus – Adomas Čartoriskis. 1802 m. kunigaikščio globėjai Velatičių seniūnui Juozapui Ignotui Tiškevičiui užstatė Biržų dvarą kaip skolos garantą, o šis 1811 m. įkeistų Biržų valdų pirkimą perleido sūnui Mykolui Tiškevičiui (1761–1839). Taip Radvilos neteko vienos iš savo tėvonijų.
1804 m. sulaukęs pilnametystės Dominykas tapo caro Aleksandro I kambariniu ir apsigyveno Nesvyžiuje. Atstatė miestą, pastatė jame naujų statinių. Ypač išsiskyrė žirgynas, tviskėjęs marmuru, gobelenais, veidrodžiais, nes jaunasis kunigaikštis labai mėgo arklius.
1807 m. vedė Teresę Elžbietą Mnišek. Po 14 dienų trukusių vestuvių išvažiavo į Varšuvą, bet savo rūmuose (dab. Lenkijos prezidento rūmai) apsigyveno su Teofile Starženska iš Moravskių giminės. Po metų jiems gimė nesantuokinis sūnus Aleksandras Dominykas Radvila (1808–1859).
1810 m. įstojo į Varšuvos kunigaikštystės kariuomenę ir buvo paskirtas 8-ojo ulonų pulko pulkininku. Už tai caras neva dėl nesumokėto kredito konfiskavo jo turtą, buvusį Rusijos imperijos valdose ir atidavė jam ištikimiems didikams.
1812 m. su savo daliniu įstojo į Napoleono armiją, su ja įžengė į Vilnių, dalyvavo žygyje į Maskvą. 1812 m. rugpjūčio 17 d. dalyvavo Smolensko mūšyje, o jo daliniai pirmieji įžengė į atsiimtą miestą. Pertvarkius lenkų kariuomenę paskirtas 1-ojo lengvosios kavalerijos pulko majoru.
Napoleono kariuomenei pralaimėjus Rusijoje, traukėsi kartu. 1813 m. spalio 16-18 d. dalyvavo Leipcigo tautų mūšyje, kuriame galvas padėjo 9000 lenkų ir lietuvių. Dalyvavo ir 1813 m. spalio 30-31 d. Hanau mūšyje, buvo sunkiai sužeistas ir lapkričio 11 d. mirė ligoninėje (kai kurių šaltinių teigimu – Prancūzijoje).
Apdovanotas 1811 m. Baltojo erelio ordinu ir Šventojo Huberto ordinu, 1812 m. prie Smolensko – Prancūzijos Garbės legiono ordinu.
Dominykas Jeronimas Radvila Gimė: 1786 m. rugpjūčio 4 d. Mirė: 1813 m. lapkričio 11 d. (27 metai)
| ||
Prieš tai: Karolis Stanislovas Radvila II |
Radvilų giminės galva 1790–1813 |
Po to: Mykolas Jeronimas Radvila |
|