Jonas Vielopolskis

Jonas Vielopolskis
Vielopolskiai
Herbas „ Starykoń“
Herbas „ Starykoń“
Gimė 1630 m.
Mirė 1688 m. vasario 15 d. (~58 metai)
Tėvas Janas Vielopolskis
Motina Sofija Kachanovska
Jono Vielopolskio sarkofagas

Jonas Vielopolskis (1630  – 1688 m. vasario 15 d.) – ATR valstybinis veikėjas, Karūnos didysis stalininkas (1664–1667), Krokuvos generalinis seniūnas, Bochnios ir Veličkovo (1672) administratorius, Karūnos pakancleris (1677–1678), Karūnos didysis kancleris (1678–1688). Bečo, Dolino, Bochnios ir Novotaro seniūnas.

Biografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijos magnatų Vielopolskių giminės atstovas, herbo „Starykon“ savininkas. Krokuvos vaivados Jano Vielopolskio (apie 1605–1668) ir Sofijos Kachanovskos vienintelis sūnus.

Grafas Jonas Vielopolskis buvo Karūnos didžiuoju stalininku nuo 1664 metų, po to Krokuvos generaliniu seniūnu (1667). 1669 metais buvo išrinktas pasiuntiniu (deputatu) nuo Krokuvos vaivadijos į elekcinį seimą, kur palaikė Mykolo Kaributo Višnioveckio kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą[1].

1672 metais tapo Veličkovo ir Bochnios administratoriumi. 1674 metais buvo išrinktas pasiuntiniu nuo Krokuvos vaivadijos į elekcinį seimą, kur palaikė Jono Sobieskio kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą[2]. 1677 metais gavo Karūnos pakanclerio pareigybę, o 1678 metais tapo Karūnos didžiuoju kancleriu. Buvo taip pat Bečo, Bochnios, Dolino ir Novotaro seniūnu.

Grafas Jonas Vielopolskis, Kobiliankos valdytojas, 1680–1681 metais vadovavo Lenkijos pasiuntinybei į Romą, kur buvo priimtas į audienciją popiežiaus Inocento XI.

Buvo palaidotas Švento Kazimiero bažnyčios rūsyje, Krokuvoje.

Šeima ir vaikai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo vedęs tris kartus. Jo pirmoji žmona tapo Anelija Febronija Konecpolska (m. 1663), Belzo vaivados Kristupo Konecpolskio (m. 1660) ir Sofijos Izabelės Poreckos duktė. Pirma santuoka buvo bevaikė.

1665 metais vedė antrą kartą Konsatanciją Kristiną Komorovską (m. 1675), Osvencimo seniūno Kristupo Komorovskio ir Marianos Pržilenckos dukterį. Vaikai nuo antros santuokos:

  • Liudvikas Jonas (m. 1688), Kaarūnos pataurininkas, Karūnos armijos generolas-majoras, Krokuvos generalinis seniūnas (1688)
  • Janas Kazimieras (m. po 1693), Krokuvos ir Sveco kanauninkas
  • Pranciškus (m. 1732), Krokuvos generalinis seniūnas (1688), Seradzo (1720) ir Krokvos seniūnas (1728)
  • Konstancija Kristina (1669–1693), vyras nuo 1685 metų Lietuvos didysis kancleris, kunigaikštis Marcijonas Aleksandras Oginskis (1632–1690)

1678 metais Lvove trečią kartą vedė prancūzų dvariškę Mariją Aną de la Granch d’Arkuen (m. 1733), markgrafo Henriko Alberto de la d’Arkueno ir Pranciškos de la Šatre. Vaikai nuo trečios santuokos:

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Porządek na seymie Walnym Electiey. Między Warszawą a Wolą przez opisane artykuły do samego tylko aktu Elekcyey należące uchwalony y postanowiony, roku […] 1669 [słow.] dnia wtorego […] maia, s. A3.
  2. ↑ Volumina Legum, t. V, Petersburg 1860, s. 148.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]