Kazimieras Steponas Šaulys

Kazimieras Steponas Šaulys
Prelatas
Gimė	1872 m. sausio 28 d. Stemplės, Švėkšnos valsčius, Raseinių apskritis, Rusijos imperija
Mirė	1964 m. gegužės 9 d. (92 metai) Luganas, Šveicarija
Palaidotas (-a)	Verano kapinėse
Nepriklausomybės Akto signataras
Lietuvos Respublikos Seimo atstovas
Veikla	prelatas, visuomenės ir valstybės veikėjas, profesorius.
Alma mater	Kauno kunigų seminarija Peterburgo dvasinė akademija

Peliksas Bugailiškis, Kazimieras Bizauskas, Kazimieras Steponas Šaulys, Justinas Staugaitis, Jonas Basanavičius, Steponas Kairys, Antanas Smetona, Jonas Vileišis, Povilas Dogelis, Juozas Paknys, Jurgis Šaulys, Mykolas Biržiška, Juozas Stankevičius, Petras Klimas Vilniaus konferencijoje

Kazimieras Steponas Šaulys (1872 m. sausio 28 d. Stemplės, Švėkšnos valsčius, Raseinių apskritis, Rusijos imperija – 1964 m. gegužės 9 d. Luganas, Šveicarija) – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, prelatas, visuomenės ir valstybės veikėjas, profesorius.

Biografija

Giminės

Adelė Šaulytė – jo brolio Juozo dukra, Zita Lomsargytė (Kitkauskienė) – Adelės dukra, Aušra Kitkauskaitė (ALDONIENĖ) – Zitos dukra

Išsilavinimas

Pradžios mokyklą baigė Švėkšnos pradinėje mokykloje, 1886–1890 m. mokėsi Palangos progimnazijoje, 1890–1895 – Kauno kunigų seminarijoje. 1895–1899 m. studijavo Petrapilio dvasinėje akademijoje, kurioje parašė dvi disertacijas, už jas gavo teologijos (1897 m.) ir bažnytinės teisės magistro (1899 m.) laipsnius, 1907 m. išklausė sociologijos kursus Varšuvoje.

Profesinė veikla

1899 m. birželio 29 d. Kaune įšventintas į kunigus. 1899–1901 m. – Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaras, 1901–1903 m. – Panevėžio realinės gimnazijos kapelionas, 1903–1906 m. – Panevėžio mergaičių vidurinės mokyklos kapelionas, 1906–1922 m. – kunigų seminarijos Kaune bažnytinės teisės, moralinės teologijos ir nuo 1907 m. visuomenės mokslų bei sociologijos dėstytojas.

1911–1920 m. Žemaičių vyskupo sekretorius, nuo 1916 m. – Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninkas, vėliau jos kancleris. Nuo 1926 m. dirbo Kauno arkivyskupijos administracijoje – arkivyskupijos vikaras, prelatas (nuo 1932 m.), arkidiakonas, metropolijos kapitulos prelatų dekanas. 1927 m. suteiktas popiežiaus rūmų prelato titulas.

1922–1940 m. ir 1940–1944 m. Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universiteto Teologijos – filosofijos fakulteto docentas, vėliau profesorius, Bažnytinės teisės katedros vedėjas. 1944 m. vasarą prelatas K. S. Šaulys pasitraukė į Vakarus. 1945 m. apsigyveno Šveicarijoje, Lugano mieste.

Visuomeninė veikla

Parengė įstatus Panevėžio Labdaringai ir Lietuvos švietimo Motinėlės draugijoms. Dalyvavo Motinėlės draugijos (1907–1914 m., 1920–1932 m.) veikloje, buvo jos iždininku, kurį laiką ėjo ir sekretoriaus pareigas. Lietuvos valstybės archeologijos komisijos (1919–1934 m.) narys, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijos Vyriausiosios valdybos narys (1919–1944 m.) Lietuvos Savitarpio pagalbos organizacijos tarybos vicepirmininkas (1941–1944 m.).

Bendradarbiavo katalikų spaudoje – „Draugijoje“, „Tiesos kelyje“. Parašė ir išleido knygas: „Krikščioniškoji demokratija“ (1906 m.), „Socialistai ir mūsų socialieji reikalai“ (1907 m.), „Demokratija ir krikščionys demokratai enciklikų prasme“ (1907 m.), „Sociologija“ (1920 m.), „Vedusiųjų dingimas ir naujos jungtuvės“ (1922 m.), „Kanoniškojo proceso teisė“ (1927 m.).

Stogastulpis tėviškėje, Stemplėse^[1]

Politinė veikla

1905 m. gruodžio 4-5 d. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, 1917 m. – Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, dirbo konstitucijos ir įstatymų redakcinėje komisijoje, laikinajai Lietuvos Konstitucijai suprojektavo tikybos ir kulto straipsnius. 1918 m. vasario 16 d. su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. liepos 25 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. Steigiamojo Seimo nario mandato atsisakė.

1922 m. išrinktas į Krikščionių demokratų partijos Centro Komitetą. Vėlesniu laiku nuo politinio gyvenimo nutolo.^[2]

Atminimas

• Petras Lapelis. „Prelatas Kazimieras Šaulys“ Boston: Darbininkas, 1949;
• Stogastulpis Kazimiero Šaulio gimtinėje (1994 m., skulpt. V. Stumbras);
• Lietuvos pašto ženklas 1997 m.

Literatūra

• Šaulys Kazimieras-Steponas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 58.
• Vaidevutis-Lapelis, Prelatas Kazimieras Šaulys, Boston, 1949.
• Šaulys Kazimieras, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1963, t. 29, p. 373–374.
• Laukaitytė R., Šaulys Kazimieras Steponas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 371–372.
• Banevičius A. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 m. politikos veikėjų: Encikloped. žinynas. – Vilnius: „Knyga”, 1991;
• Liekis A. Signatarai. Vasario 16 d. – Vilnius: Džiugas, 1996.

Šaltiniai

1. „K. S. Šaulio tėviškės vieta“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
2. Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas

Nuorodos

• Nepriklausomybės akto signataras;
• Lietuvių enciklopedija. T.XXIX. Boston. 1963;
• Zenonas Ivinskis. Prelatas Kazimieras Šaulys;
• ŠAULYS Kazimieras Steponas (1872–1964), Lietuvos Steigiamojo Seimo narys | lrs.lt
• Kazimieras Steponas ŠAULYS (1872–1964), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras | lrs.lt