Maišiagala | ||
---|---|---|
54°52′16″š. pl. 25°03′50″r. ilg. / 54.871°š. pl. 25.064°r. ilg. | ||
Apskritis | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė | Vilniaus rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Maišiagalos seniūnija | |
Gyventojų | 1 562 | |
Vikiteka | Maišiagala | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Mejszagoła, rus. Мейшагола[2][3] |
Maišiagala – miestelis Vilniaus rajono savivaldybėje, prie kelio A2 Vilnius–Panevėžys , 25 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Jogailos, Studentų, Širvintų, Vilniaus). Stovi Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1865 m.), Maišiagalos dvaro rūmai (1812 m.), veikia 2 gimnazijos (kun. J. Obrembskio ir Ldk Algirdo), biblioteka, paštas (LT-14025). Stūkso Maišiagalos piliakalnis.
Manoma, kad miestelio vardas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo asmenvardžio Maišys ar Maišelis, pridėjus galūne -gala („galas, kraštas“).[4] Iki XX a. vidurio miestelis vadintas Maišiogala.
Liaudies etimologija teigia, kad statant vietos piliakalnį, vienam žmogui nešant maišą į kalną plyšo maišo galas jis ir sušuko „Maišo galas!“
Miestelio pietvakariniame pakraštyje, dešiniajame Dūkštos krante yra Maišiagalos piliakalnis. Tai labai sena gyvenvietė, minima 1254 m. Prūsijos analuose. XIII a. pabaigoje Maišiagala galėjo būti valsčiaus centras. 1365 m. ir 1390 m. minima medinė Maišiagalos pilis priklausė Lietuvos sostinės vidiniam gynybos žiedui – gynė Vilniaus šiaurines prieigas. Ją 1390 m. sudegino Vokiečių ordinas, kurio kariuomenei vadovavo Konradas Valenrodas.
Pasak istorijos šaltinių, 1377 m. Kukovaičio miške prie Maišiagalos palaidotas Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. Nuo 1385 m. Maišiagala minima kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose ir 1387–1392 m. datuojamame Rusų miestų sąraše.
1387 m. per Lietuvos krikštą įkurta viena pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Maišiagalos bažnyčia su parapija. 1486 m. minimas miestelis, kurį valdė Grigalius Astikas, 1521 m. minimas miestas. 1528 m. veikė turgus ir 39 smuklės. XVI a. antroje pusėje Maišiagalos pilis ir gyvenvietė sudegė; atstatyta pilis galėjo stovėti iki XVII a. vidurio. 1575 m. Maišiagala gavo prekymečio privilegiją. Apie 1589 m. miestelis pertvarkytas pagal stačiakampį planą. 1782 m. veikė parapinė mokykla. 1792 m. suteiktos miesto teisės, tačiau Rusijos imperija jas panaikino.
Maišiagala buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valda, iki XVIII a. aštuntojo dešimtmečio ją valdė Narbutai, Sapiegos, Tyzenhauzai, vėliau – Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis, Houvaltai. 1802–1804 m. miestelėnai kovojo su J. Houvaltu, norėjusiu juos paversti baudžiauninkais. Per 1831 m. sukilimą apie Maišiagalą aktyviai veikė sukilėliai, ties Maišiagala su caro kariuomene kovojo Emilija Pliaterytė. 1865 m. pastatyta Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. 1886–1889 m. atkurti XVII a. antroje pusėje sunykę prekymečiai. XIX a. Maišiagala buvo kaimas Vilniaus apskrityje, valsčiaus centras.[5]
Per 1905 m. revoliucinius įvykius gruodyje gyventojai nušalino rusų administraciją. 1919–1920 m. ties Maišiagala vyko atkaklios Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės dalinių kovos. 1920–1939 m. Maišiagala priklausė Lenkijai.
1939 m. spalio 27 d. pagal Lietuvos-TSRS savitarpio pagalbos sutartį į Maišiagalą įžengė Lietuvos kariuomenė. Per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu 1941 m. liepos mėn. viduryje ir rugpjūčio 15–16 d. nužudyti Maišiagalos žydai. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. TSRS valdžia ištrėmė 10 gyventojų. 1945–1992 m. buvo daržininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.[6]
1994 m. pagal 1792 m. privilegiją atkurtas Maišiagalos herbas.
1995 m. Maišiagaloje buvo pasirašytas Maišiagalos memorandumas dėl Lietuvos sienos su Latvija Baltijos jūroje.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1861–1925 m. | Maišiagalos valsčiaus centras | Vilniaus apskritis |
1925–1939 m. | Vilniaus-Trakų apskritis | |
1939–1948 m. | Vilniaus apskritis | |
1948–1950 m. | Širvintų apskritis | |
1950–1995 m. | Maišiagalos apylinkės centras | Vilniaus rajonas |
1995– | Maišiagalos seniūnijos centras | Vilniaus rajono savivaldybė |
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m. | ||||||||||
1833 m. | 1861 m. | 1867 m.*[3] | 1896 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1905 m.[7] | 1919 m. | 1931 m.[8] | 1959 m.sur.[9] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
243 | 525 | 525 | 648 | 920 | 951 | 771 | 1 062 | 752 | ||
1970 m.sur.[10] | 1979 m.sur.[11] | 1980 m.[12] | 1986 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2007 m. | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur. | ||
1 235 | 1 269 | 1 260 | 1 646 | 1 740 | 1 634 | 1 852 | 1 636 | 1 562 | ||
| ||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
ŠIRVINTOS – 22 km Jauniūnai – 10 km |
PABERŽĖ – 18 km Medžiukai – 5 km |
||||||||||
|
Karvys – 4 km | ||||||||||
Kiemeliai – 3 km Dūkštos – 8 km |
AVIŽIENIAI – 16 km VILNIUS – 28 km |
|