Mikas Petrauskas

Mikas Petrauskas
Gimė 1873 m. spalio 13 d.
Rusija Palūšė, Daugėliškio valsčius, Rusijos imperija
Mirė 1937 m. kovo 23 d. (63 metai)
Lietuva Kaunas
Palaidotas (-a) Senosiose Rasų kapinėse
Veikla vargonininkas, dainininkas (tenoras), dirigentas, pedagogas, kompozitorius ir kultūros veikėjas
Vikiteka Mikas Petrauskas
Atminimo lenta pirmajai lietuviškai operai „Birutė“ atminti Vilniuje

Mikas Petrauskas (1873 m. spalio 13 d. Palūšėje, Daugėliškio valsčius, Rusijos imperija – 1937 m. kovo 23 d. Kaune) – vargonininkas, dainininkas (tenoras), dirigentas, pedagogas, kompozitorius ir kultūros veikėjas, pirmosios lietuvių nacionalinės operos kūrėjas.

Biografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Jonas Petrauskas – 1863 m. sukilimo dalyvis, kuris vargonininkaudamas Palūšėje vedė J. Rastenytę iš Antagavės. Brolis – garsus dainininkas (tenoras) Kipras Petrauskas (1885–1968), kuris irgi yra vargonininkavęs ir vadovavęs chorams. Iš savo tėvo Jono išmokęs vargonuoti, Mikas 1888–1896 m. vargonininkavo, vadovavo chorui ir orkestrui Labanore. Paskui vienerius metus Rokiškio muzikos mokykloje pas Rudolfą Lymaną mokėsi vargonuoti. 1889–1900 m. vargonininkavo ir vadovavo chorams Obeliuose ir Gervėčiuose – suorganizavo nemažą chorą ir orkestrą.

1901–1906 m. Peterburgo konservatorijoje pas prof. S. Gabalį studijavo dainavimą, muzikos teorijos mokėsi pas A. Liadovą, o kompozicijos pas N. Rimskį-Korsakovą. Kartu baigė ir suaugusiųjų gimnaziją. Studijuodamas vadovavo lietuvių chorui, rengė vakarus-koncertus, sukūrė ir pastatė pirmąsias lietuviškas operetes. 1905 m. atvykęs į Vilnių, įsitraukė į revoliucinę veiklą, organizavo chorus, statė operetes ir operas. 1906 m. lapkričio 6 d. dabartinės filharmonijos salėje įvyko jo operos - pirmosios lietuviškos nacionalinės operos - „Birutė“ premjera.

1906 m. pabaigoje išvyko į Šveicariją – Ženevą, kur vadovavo chorui, atidarė rusų pabėgėlių muzikos studiją ir pastatė M. Lysenkos operą „Natalka Poltavka“ (joje pats dainavo). 1907 m. nuvyko į Paryžių ir pas Ch. Widorą mokėsi kompozicijos. Tų pačių metų vasarą su Paryžiaus konservatorijos studentu Z. Skirgaila atvyko koncertuoti į JAV – Čikagą. 1911–1912 m. studijavo dainavimą Italijoje pas A. Mezini, dainavo italų operos teatrų spektakliuose. 1912 m. vasarą atvyko į Vilnių, koncertavo daugelyje Lietuvos miestų ir Tilžėje. 1912 m. pabaigoje vėl išvyko į JAV – Niujorką, o 1914 m. į Bostoną.

1920 m. atvyko į Lietuvą, rengė koncertus su broliu Kipru, o su Juozo Tallat-Kelpšos parengtu choru ir orkestru pastatė savo operą „Birutė“. 1921 m. nuvyko į Angliją, paskui vėl į Bostoną. 1924, 1925 ir 1926 m. lankėsi Lietuvoje, 1926 m. vėl sugrįžo į JAV Globojamas dr. Juozo Jonikaičio įsikūrė Detroite, o 1928 m. išvyko į Baltimorę, pas N. Rastenį. 1930 m. sausio 22 d. Detroite buvo surengtos išleistuvės į Lietuvą – apsigyveno Kaune.

Broliai Kipras Petrauskas ir Mikas Petrauskas (dešinėje)

M. Petrauskas JAV nuveikė didelį suaugusiųjų ir vaikų muzikinio švietimo darbą. 1910 m. Čikagoje įsteigė lietuvišką konservatoriją, kurią vėl atgaivino 1912 m. Taip pat įkūrė „Meno draugiją“, vadovavo chorams. 1913 m. savo konservatorijos skyrius įkūrė Brukline, Niuarke ir Elizabete (Naujasis Džersis). Visur rengė savo mokinių koncertus. 1914 m. konservatoriją perkėlė į Bostoną ir iki 1920 m. išleido apie 20 choro vadovų, 6 muzikos mokytojus ir kelis dirigentus. Visur garsėjo kaip solistas, kompozitorius ir chorvedys. Organizavo chorus ir orkestrus. Brukline statė operetes. Čikagoje suorganizavo 100 dalyvių „Birutės“ chorą, kuris 1907 m. lapkričio 14 d. pirmą koncertą surengė Bostone. 1914 m. subūrė „Gabijos“ chorą, prie kurio buvo 100 dalyvių vaikų choras ir orkestrėlis. Taip pat įkūrė savaitinį teatrą. „Gabijos“ choras pastatė 17 operečių, 1918 m. lapkričio 4 d. ir 1919 m. vasario 21 d. su dideliu pasisekimu koncertavo Bostone. 1915 m. išleistos 6 plokštelės, o 1920 m. dar 10 plokštelių.

Be didžiulės praktinės muzikinės veiklos, M. Petrauskas sukūrė daug įvairių kūrinių: operas „Birutė“ (1906 m.) ir „Eglė žalčių karalienė“ (1920 m.), 19 operečių, 37 solo dainas, 17 vokalinių duetų, keletą giesmių, harmonizavo 143 lietuvių liaudies dainas, parašė keletą ir originalių dainų chorams. Sukūrė pjesių fortepijonui ir smuikui. Tilžėje išleido revoliucinių dainų rinkinį „Trimitas“ (1910), parašė knygą „Iš muzikos srities“ (1909), „Mažą muzikos žodynėlį“ (1916), apybraižą „Orkestrai“, straipsnių įvairiais muzikos klausimais. Jo dainos „Parsivedžiau mergelę lepūnę“ ir „Vaidilutės“ skambėjo JAV ir Kanados lietuvių 1961 m. ir 1978 m. dainų šventėse Čikagoje ir Toronte. Jas dainavo ir Lietuvos chorai, jos skambėjo ir dainų šventėse.

Diskografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • 1915.04.02 Lietuva Tėvynu Mūsų Columbia 45515
  • 1915.04.02 Darbininkų Marselietė Columbia 45516
  • 1915.04.02 Sukelkime kovą Columbia 45517
  • 1915.04.02 Kur banguoja Nemunėlis Columbia 45520
  • 1915.04.02 Birutė Columbia 45522
  • 1915.04.02 Sveiki broliai dainininkai Columbia 45523
  • 1915.04.02 Tykiai Nemunėlis teka Columbia 45524
  • 1915.04.03 Už šilingėlį Columbia 45529
  • 1915.04.03 Ko liūdit sveteliai Columbia 45530
  • 1915.04.03 Saulelė raudona Columbia 45531
  • 1915.04.03 Šių nakcialy Columbia 45532
  • 1915.04.03 Jojau dieną Columbia 45533
  • 1920.07.20 Kukuliai Victor B-24335
  • 1920.07.20 Valio dalgele! Victor B-24336
  • 1920.07.20 Geismai ir svajones Victor B-24337
  • 1920.07.20 Kaip gi gražus rūtelių darželis Victor B-24338
  • 1920.07.20 Skamba kankliai trimitai Victor B-24340
  • 1920.07.20 Gersim broliai uliavosim Victor B-24339
  • 1920.07.20 Pasakyk, Lietuva mylimoji Victor C-24346
  • 1920.07.20 Bernužėli nes'voliok Victor B-24347
  • 1920.07.20 Rudens melodija Victor C-24348
  • 1920.07.20 Matušėle miela Victor B-24349
  • 1927.05.26 Augin tėvulis du sūnytėliu Victor BVE-38053
  • 1927.05.26 Pavasario rytas Victor BVE-38058
  • 1927.05.26 Devynios pačios Victor CVE-38060
  • 1927.05.26 Barborytė Victor BVE-38054
  • 1927.05.26 Susivartyk antele Victor BVE-38055
  • 1927.05.26 Kaip žalia rutelė Victor BVE-38057
  • 1927.05.26 Sesutėle Victor BVE-38059
  • 1927.05.26 Pasakyk mergele Victor BVE-38056
Sovietinis pašto ženklas, 1963 m. (Michel 2841, Scott 2823)

Atminimo įamžinimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • 1998 m. Kauno 3-oji vaikų muzikos mokykla pavadinta M. Petrausko vardu.
  • 1976 m. išleista muzikologės Jūratės Burokaitės parengta knyga „Mikas Petrauskas“.
  • 2013 m. Ignalinos muzikos mokykla pavadinta M. Petrausko vardu.
  • M. ir K. Petrauskų namuose veikia Kauno miesto muziejaus padalinys.

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
  • Mikas Petrauskas (1873–1937): dainininkas, kompozitorius, choro dirigentas (parengė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė). – K.: Naujasis lankas, 2008. – ISBN 978-9955-03-513-8

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]