Nemunėlio Radviliškis

Nemunėlio Radviliškis
Nemunėlio Radviliškio centras
Nemunėlio Radviliškis
56°23′46″š. pl. 24°46′19″r. ilg. / 56.396°š. pl. 24.772°r. ilg. / 56.396; 24.772 (Nemunėlio Radviliškis)
Apskritis	Panevėžio apskritis
Savivaldybė	Biržų rajono savivaldybė
Seniūnija	Nemunėlio Radviliškio seniūnija
Gyventojų (2021)	458
Vikiteka	Nemunėlio Radviliškis
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Nemunė̃lio Radvìliškis Kilmininkas: Nemunė̃lio Radvìliškio Naudininkas: Nemunė̃lio Radvìliškiui Galininkas: Nemunė̃lio Radvìliškį Įnagininkas: Nemunė̃lio Radvìliškiu Vietininkas: Nemunė̃lio Radvìliškyje

Nemunėlio Radviliškis – miestelis Biržų rajono savivaldybėje, 22 km į šiaurę nuo Biržų, prie sienos su Latvija. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (pastatyta 1854 m.), Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčia (pastatyta 1890 m.), veikia Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT−41058).

Šalia miestelio yra ir Nemunėlio Radviliškio kaimas.

Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčia

Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Etimologija

Pavadinimas Radvìliškis yra asmenvardinis vietovardis, kilęs iš asmenvardžio Radvilà, Rãdvila.^[2] XVI a. miestelį įkūrė Biržų ir Dubingių kunigaikščiai Radvilos ir dėl to jis taip pavadintas (asmenvardinis vietovardis). Siekiant atskirti nuo Radviliškio miesto, šiam miesteliui suteiktas Nemunėlio pažyminys, taip nurodant pro miestelį tekančią upę.^[3]

Geografija

Miestelis įsikūręs šalia Apaščios ir Nemunėlio upių santakos. Per Apaščią nutiestas Nemunėlio Radviliškio tiltas (technikos paminklas). Dalis miestelio (dešiniajame Apaščios krante) priklauso Nemunėlio-Apaščios geologiniam draustiniui. Šalia miestelio yra ir Nemunėlio Radviliškio viensėdis.

Istorija

Gyvenvietėje rastos dvi senovės Romos bronzinės emaliuotos sagės. Plokščia, simetriška, su gyvulių galvučių ornamentika ir apvali.^[4]

Nemunėlio Radviliškis istorijos šaltiniuose paminėtas 1586 m. lapkričio 4 d. Jį įkūrė didikai Radvilos. 1590 m. pastatyta Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčia, 1719 m. katalikų koplyčia, o 1782 m. – katalikų Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Čia, kaip ir visame Biržų krašte, daugelį šimtmečių kartu gyvena skirtingų − katalikų ir evangelikų reformatų − tikėjimų žmonės. Lietuvoje, kaip ir visoje katalikiškoje Europoje, evangelikai reformatai nebuvo labai mėgstami. Vilniaus vyskupijos sinodas draudė (1744 m.) eretikams (evangelikams reformatams) mokyti katalikų vaikus, o mišri kataliko ir evangeliko reformato santuoka buvo pripažįstama netinkama ir neteisėta. 1729 m. Palėvenės dominikonų vienuolyno kunigas Gruzdas užpuolė ir nuniokojo evangelikų reformatų bažnyčias Nemunėlio Radviliškyje ir Papilyje.

Nedidelis Nemunėlio Radviliškio miestelis neretai tapdavo Biržų tvirtovės link traukiančių švedų karinių dalinių stovykla. 1625 m. miestelis priglaudė prie Biržų tvirtovės sumuštą švedų dalinį. 1655 m. švedų feldmaršalas Levenhauptas su kariuomenės dalimi iš Kuoknesės (dabar Latvija) persikėlė į Nemunėlio Radviliškį ir įkūrė ten stovyklą. Pulkininkas Taleris su 7 kuopomis pėstininkų ir 200 raitelių buvo pasiųstas užimti Biržus. Biržų tvirtovė buvo užimta, komendantu paskirtas Urkvardas. Iš Nemunėlio Radviliškio užimti Palangą, Šventąją, Piltenę buvo pasiųstas pulkininkas leitenantas Martynas Šulcas. Vėliau švedų kariuomenės stovykla iš Nemunėlio Radviliškio persikėlė į Pasvalį.

Nemunėlio Radviliškis turi gilias švietimo tradicijas. Dar 1590 m. čia įsteigta evangelikų reformatų, o 1804 m. − katalikų parapijų mokyklos. 1866 m. − valdinė Nemunėlio Radviliškio pradinė mokykla. Į ją 1867 m. perkelti evangelikų reformatų parapijos mokyklos mokiniai. Radviliškiečių noro mokytis neužgesino net 1905 m. Nemunėlio Radviliškį ištikęs gaisras. Jau 1908 m. čia atkurta valdinė pradinė mokykla. Ir šiandien Nemunėlio Radviliškio pagrindinėje mokykloje aidi vaikų balsai. 1936 m. Nemunėlio Radviliškyje pastatytas gelžbetoninis tiltas per Apaščią^[5].

XIX a. Nemunėlio Radviliškis minimas kaip miestelis Panevėžio apskrityje.^[6] Sovietmečiu buvo „Aušros“ kolūkio centrinė gyvenvietė. 2006 m. patvirtintas Nemunėlio Radviliškio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.	?	Panevėžio apskritis
1919–1924 m.	Nemunėlio Radviliškio valsčiaus centras	Biržų-Pasvalio apskritis
1924–1950 m.		Biržų apskritis
1950–1995 m.	Nemunėlio Radviliškio apylinkės centras	Biržų rajonas
1995–	Nemunėlio Radviliškio seniūnijos centras	Biržų rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2021 m.
1859 m.	1897 m.^sur.[7]	1902 m.[8]	1923 m.^sur.[9]	1959 m.^sur.[10]	1970 m.^sur.[11]	1979 m.^sur.[12]
193	637	890	646	384	210	405
1980 m.[13]	1986 m.[14]	1989 m.^sur.[15]	2001 m.^sur.[16]	2011 m.^sur.[17]	2021 m.^sur.[18]	-
400	826	835	729	566	458	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• 1808 m. čia gimė Karolis Nerlichas, kunigas, dingusios rankraštinės lietuvių kalbos gramatikos autorius, reformatų religinės literatūros rengėjas.
• 1864 m. − Jonas Cumftas, medicinos mokslų daktaras, žymus oftalmologas.
• 1891 m. − poetas Stanislovas Puzinas.
• 1894 m. − Juozas Žemaitis, veterinarijos gydytojas, veterinarijos mokslų daktaras.
• 1929 m. − Otas Šernas, ryšininkas, ilgametis Biržų ryšio mazgo viršininkas.
• 1959 m. − Vytautas Tauras, fizikas, fizinių mokslų daktaras.

Netoliese esančiuose Jasiškiuose 1884 m. gimė Adomas Šernas, kunigas, literatas, vertėjas, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios superintendentas. Iš Jasiškių sodžiaus kilę ir 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras, vėliau IV M. Šleževičiaus vyriausybės ministras be portfelio Jokūbas Šernas (1888−1926), veterinarijos gydytojas parazitologas, veterinarijos mokslų daktaras, buvęs Veterinarijos akademijos rektorius Jonas Čygas (1910–1959). Netoli nuo Nemunėlio Radviliškio esančiuose Dauguviečiuose − žymaus teatro režisieriaus ir dramaturgo Boriso Dauguviečio (1885−1949) tėviškė.

Nemunėlio Radviliškyje kunigavo istorikas, evangelikų reformatų spaudos leidėjas, Lietuvos reformacijos istorijos autorius Jonas Šepetys. 1959−1976 m. Nemunėlio Radviliškyje gyveno vyskupas Vincentas Sladkevičius (1920–2000).

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
3. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 298 p.
4. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a., Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.
5. Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas. Eligijus Juvencijus Morkūnas
6. Radziwiliszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 475 psl. (lenk.)
7. Первая всеобщая перепись населения Российской империи 1897 г. (rus.) 91 psl.
8. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
10. Nemunėlio Radviliškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 682 psl.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
13. Nemunėlio Radviliškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 139 psl.
14. Algimantas Miškinis ir kt. Nemunėlio Radviliškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 197
15. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
16. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Nemunėlio Radviliškis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 739 psl.

Aplinkinės gyvenvietės
	Germaniškis – 9 km		Pučiakalnė – 8 km
	Suostas – 9 km BIRŽAI – 22 km		MEDEIKIAI – 15 km Parovėja – 19 km