Aleksandras Vanagas | |
---|---|
![]() | |
Gimė | 1934 m. rugpjūčio 12 d. Buivėnai, Lietuva ![]() |
Mirė | 1995 m. balandžio 13 d. (60 metų) Vilnius, Lietuva ![]() |
Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
Veikla | kalbininkas, pedagogas |
Partija | 1963 m. SSKP |
Alma mater | 1959 m. Vilniaus universitetas |
Aleksandras Vanagas (1934 m. rugpjūčio 12 d. Buivėnuose – 1995 m. balandžio 13 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, profesorius, žymiausias XX a. 2-osios pusės lietuvių onomastikos tyrėjas.
1954 m. baigęs Subačiaus vidurinę mokyklą, Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.
1959–1995 m. dirbo Lietuvių kalbos institute, 1962–1965 m. šio instituto aspirantas. 1976–1987 m. Dabartinės literatūrinės lietuvių kalbos skyriaus, 1987–1990 m. Žodynų skyriaus vadovas, 1984–1990 m. direktoriaus pavaduotojas, 1990–1995 m. direktorius.[1]
Nuo 1990 m. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių kalbos katedros vedėjas. 1990–1992 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie LR Seimo pirmininkas. 1993–1995 m. VDU Atkuriamojo senato pirmininkas. Vadovavo VDU ir Lietuvių kalbos instituto doktorantūrai, dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete, Lituanistikos fakultete.[2]
Tyrė lietuvių hidronimus (vandenvardžius), vietovardžius, asmenvardžius, taip pat analizavo baltų etnogenezės problemas. Parašė kelias mokslo populiarinimo knygeles, daug straipsnių. Daug prisidėjo norminant vandenvardžius ir gyvenamųjų vietų vardus, organizavo vietovardžių rinkimą ir pats juos rinko.