Darbėnai

56°01′23″š. pl. 21°15′14″r. ilg. / 56.023°š. pl. 21.254°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė

Seniūnija

Darbėnų seniūnija

Gyventojų

1 203

Vikiteka

Darbėnai

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Darbė́nai
Kilmininkas:	Darbė́nų
Naudininkas:	Darbė́nams
Galininkas:	Darbė́nus
Įnagininkas:	Darbė́nais
Vietininkas:	Darbė́nuose

Istoriniai pavadinimai

lenk. Dorbiany, rus. Дорбяны^[2], vok. Dorben

Darbėnai – miestelis Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, prie kelio 218 Kretinga–Skuodas ir geležinkelio ruožo Kretinga–Skuodas, 16 km į šiaurę nuo Kretingos. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Centrinė, Pietinė, Šiaurinė). Urbanistikos paminklas. Yra paštas (LT-97023), Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia, gimnazija, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos filialas,^[3] Kretingos rajono kultūros centro filialas,^[4] ambulatorija,^[5] UAB Camelia Kretingos vaistinės filialas,^[6] veterinarijos vaistinė,^[7] keletas parduotuvių, kavinė, svečių namai.

Pro miestelį teka Darba ir Dangės intakas Tenžė.

Etimologija

Miestelis pavadintas pagal Darbos upelį, šalia kurio įsikūrė, pridedant priesagą -ėnai.^[8]

Istorija

Darbėnai minimi nuo 1591 m. Manoma, kad kaimas įkurtas 1566 m. per valakų reformą. Simonas Daukantas teigia, kad 1550 m. Darbėnų vietoje dar plytėjusi Palangos giria. 1591 m. minimas Darbėnų kaimas ir dvaras. 1621 m. Jonas Karolis Chodkevičius pastatydino pirmąją medinę bažnyčią. 1701 m. Kuršo kunigaikštis Ferdinandas suteikė Darbėnams prekybos privilegiją, kurią patvirtino karalius Augustas II. Nuo 1730 m. Darbėnai vadinami miesteliu, kuris išaugo kairiajame Darbos krante, šalia dvaro. Jame veikė turgavietė, įsikūrė žydų bendruomenė, kurią 1765 m. sudarė 24 šeimos. 1739 m. buvo 20 sodybų, 1794 m. – 77 m. dūmai, 1816 m. – 108 sodybos.

1754–1779 m. darbėniškiai priešinosi Palangos seniūnijos valdytojų Eberharto ir Karolio Mirbachų savivalei: atsisakė atlikinėti papildomas prievoles, dirbti palivarkų statyboje ir pan. (organizatoriai ištremti iš seniūnijos). 1782 m. dvarą įsigijo Vilniaus vyskupas I. J. Masalskis. 1792 m. valstiečiai, vadovaujami S. Gineičio, sukilo prieš I. J. Masalskį, užėmė Darbėnus ir puolė Palangą, bet buvo išvaikyti kariuomenės. 1794 m. Darbėnai atiteko vyskupo dukterėčiai E. A. de Lin (Potockai), kuri valdą 1795 m. perleido pusbroliui, generolui P. Niesiolovskiui.

XIX a. pradžioje įsteigta parapinė mokykla, 1820 m. pastatytas mūrinis dvaro vandens malūnas. 1824 m. liepos 13 d. Palangos valdą su Darbėnų, Grūšlaukės ir Palangos dvarais nusipirko Mykolas Juozapas Tiškevičius. Per 1831 m. sukilimą miestelyje telkėsi pagrindinės Telšių apskrities sukilėlių pajėgos, kovojusios dėl Palangos, o Darbėnų klebonas Baužinskas tapo sukilėlių kariuomenės kapelionu. Pirmąjį sukilėlių būrį subūrė dvaro administratorius B. Petrauskas. Vėliau čia įsikūrė K. Jagelavičiaus sukilėlių pulkas, surinktas Darbėnų, Kartenos, Kretingos ir Laukžemės apylinkėse, o gegužės 7–10 d. buvo sutelkta apie 3000 sukilėlių. Ties Darbėnais įvyko du sukilėlių ir Rusijos imperijos kariuomenės susirėmimai, per mūšius sudegė miestelis ir bažnyčia. Klebonas J. Gricevičių pateko 3 metams į rusų kalėjimą. 1833 m. tebuvo 61 medinis namas ir 431 gyventojas (277 vyrai, 154 moterys), veikė 2 krautuvės, 8 karčemos ir traktieriai. 1838–1842 m. J. Tiškevičiaus rūpesčiu pastatyta mūrinė, romantizmo laikotarpio bažnyčia. 1848 m. Darbėnai, ypač žydų bendruomenė, nukentėjo nuo choleros.

1841 m. buvo 646 gyventojai, 1846 m. – 148 dūmai. 1855 m. atidaryta valdinė pradinė mokykla. Po 1861 m. baudžiavos panaikinimo ir žemės reformos 15 valstiečių pasipriešino J. Tiškevičiui, kuris paskelbė juos „laisvaisiais žmonėmis“ ir paliko be žemės. Už tai valdžia 1864 m. ištrėmė į Tomsko guberniją valstiečius K. Savickį, A. Zobernį, J. Ruibį su šeimomis ir kleboną J. Valašinską (mirė 1893 m. Omske). XIX a. pab. – XX a. pr. draudžiamąją lietuvišką spaudą Darbėnuose ir apylinkėje platino kunigai Mykolas Šiuipys, Kazys Eitutavičius, Mykolas Karosas, kalvis J. Petrulis, daraktorius J. Bendikas, T. Jurkevičius, J. Klova, J. Kuprys, K. Tamošauskas, Aleksandras Vinkus ir kiti.

1861–1950 m. miestelis buvo Darbėnų valsčiaus ir seniūnijos centras. 1882, 1908 ir 1923 m. degė, 1913 m. sudegė. XIX a. minimi kaip miestelis Telšių apskrityje.^[9] 1906 m. atidarytas paštas. Nuo 1908 m. veikęs Blaivybės draugijos skyriaus išlaikė prieglaudą. I pasaulinio karo metu nutiestas Bajorų–Priekulės geležinkelis ir prie miestelio atidaryta Darbėnų geležinkelio stotis.

Tarpukariu miestelyje veikė valsčiaus savivaldybė, katalikų bažnyčia, žydų sinagoga, pradžios mokykla, pašto agentūra, vartotojų bendrovė, keletas krautuvių, girininkija (nuo 1920 m.), Skuodo (Kretingos) miškų urėdijos administracinis ir gamybinis centras (1922–1930 m.), pieninė, pastatyta vaistinė, įkurtas parkas ir pastatytas Lietuvos nepriklausomybės paminklas (1930 m.). Nuo 1920 m. dvaras priklausė valstybei, žemė išdalyta savanoriams kariams, kumečiais ir mažažemiams, joje įkurtas Juzumų kaimas. Į rūmus perkelta pradinė mokykla.

1941–1952 m. iš Darbėnų ištremta 19 šeimų. 1941 m. išžudyta Darbėnų žydų bendruomenė (apie 540 žmonių). 1944–1952 m. Darbėnų valsčius Vaineikių miške buvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų štabas.

1950–1992 m. Darbėnai buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Joje atidaryta biblioteka, vaikų darželis (1945 m.), ligoninė (1952 m.), kultūros namai (1958 m.), ambulatorija. 1944–1949 m. veikė progimnazija, 1949–1950 m. – septynmetė, 1950–2010 m. – vidurinė mokykla, nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. – Darbėnų gimnazija. 1962 m. Pasertupyje įkurta Darbėnų akmens skaldos gamybos bazė. Šalia miestelio statomos vėjo jėgainės, yra žvyro telkinys.^[10] 2019 m. patvirtintas Darbėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1754 m.	Palangos seniūnija	?
1861–1915 m.	Darbėnų valsčiaus centras	Telšių apskritis
1915–1950 m.	Darbėnų valsčiaus centras	Kretingos apskritis
1950–1995 m.	Darbėnų apylinkės centras	Kretingos rajonas
1995–	Darbėnų seniūnijos centras	Kretingos rajono savivaldybė

Kultūros paveldas

Urbanistika

Darbėnų miestelio senoji dalis radialinio plano, susidarė iki XX a. pradžios, su klasicistinio plano elementais. Vyrauja XIX a. pabaigos – XX a. I pusės vienaukščiai, centre daugiausia mediniai gyvenamieji namai.

Svarbiausi statiniai

Buv. dvaro sodybos fragmentai (XVIII–XX a. pr.);
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (architektas Fridrichas Gasbenas, 1838–1842 m., perstatyta 1886, 1936 m.);
Varpinė (XIX a.);
Vandens malūnas (1820 m.);
Koplyčia Kretingos gatvėje su Nukryžiuotojo skulptūra (1910 m.);
Darbėnų kapinių koplyčia (XX a. pr.).

Paminklai

Paminklas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui paminėti (1930 m.; nugriautas 1962 m.; atstatytas 1989 m., architektas Edmundas Giedrimas);
Pastatas, kuriame 1945–1952 m. buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę, Turgaus 4;
Paminklas Darbėnų valsčiaus partizanams ir tremtiniams atminti, Turgaus 4a (dailininkė Rita Gorodeckienė, 1992 m.; kryžiaus autorius Adolfas Kontrimas, 2000 m.);
Paminklas Petrui Perkumui (skulptorius Antanas Ambrulevičius, 1997 m.);
Paminklas 1945–1965 m. žuvusiems Kardo rinktinės partizanams atminti (skulptorius Gintautas Jonkus, 2005 m.).

Laidojimo vietos

Darbėnų senosios kapinės (XVI–XIX a.);
Darbėnų žydų kapinės (XVIII a.–1941 m.);
Žydų holokausto vieta pamiškėje prie Palangos kelio (1941 m. birželio 29 d.);
Žydų holokausto vieta Balto kalno miške prie Vaineikių kelio (1941 m. rugsėjo mėn. pr.);
Žydų holokausto vieta Balto kalno miške prie Kašučių kelio (1941 m. rugsėjo mėn. pab.).

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.

1833 m.

1841 m.

1865 m.*^[2]

1897 m.^sur.

1902 m.^[11]

1923 m.^sur.^[12]

1959 m.^sur.^[13]

1970 m.^sur.^[14]

431

646

1 026

2 059

2 396

1 018

1 070

1 183

1975 m.^[15]

1979 m.^sur.^[16]

1984 m.^[17]

1989 m.^sur.^[18]

2001 m.^sur.^[19]

2011 m.^sur.^[20]

2021 m.^sur.^[21]

-

1 217

1 427

1 395

1 536

1 598

1 461

1 203

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Gimė

Antanas Barasa, verslo, politinis bei visuomenės veikėjas.
Nijolė Daugėlienė, agronomė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
Irena Daujotaitė, kraštovaizdžio architektė.
Zina Jockutė-Martinaitienė, dailininkė tekstilininkė, tapytoja.
Jūratė Laučiūtė, kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
Kazys Maksvytis, krepšinio treneris.
Nelė Mazalaitė, rašytoja.
Romualdas Mišeikis, Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
Juozapas Paulauskas, liaudies meistras, knygnešys.
Mindaugas Rojus, operos dainininkas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas.
Aleksandras Vinkus, tautodailininkas grafikas.
Aleksandras Vitkauskas, teatro režisierius, aktorius.
Ona Vitkauskytė, lietuviškų atvirukų leidėja;
Dovydas Volfsonas, sionizmo veikėjas.

Gyveno

Marijonas Daujotas, miškininkas, Skuodo (nuo 1930 m. – Kretingos) miškų urėdas, 1922–1927, 1930–1931 m.
Kazys Eitutavičius, kunigas, lietuviškos spaudos platintojas.
Augustinas Gaudutis, savivaldybininkas, Rainių kankinys, 1938–1940 m.
Mykolas Karosas, kunigas, lietuviškos spaudos platintojas, 1901 m.
Stasys Kazlauskas-Oželis, agronomas, esperantininkas, 1927 m.
Mykolas Rauchas, pedagogas, kraštotyrininkas, 1925–1939 m.
Jonas Šimkus, rašytojas ir žurnalistas, nuo 1923 m.
Mykolas Šiuipys, kunigas, knygnešys, 1866–1867 m.
Fabijonas Šulcas, pedagogas, dailininkas, 1945–1984 m.
Jurgis Valašinskas, kunigas, 1864 m. Sibiro tremtinys.