S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas

S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas
IATA: - - ICAO: EYKS
Parametrai
Aerodromo tipascivilinis
OperatoriusKauno miesto savivaldybė
MiestasKaunas
Aukštis virš jūros lygio 75 m
Koordinatės 54°52′48″ š. pl. 23°52′54″ r. ilg. / 54.88000°š. pl. 23.88167°r. ilg. / 54.88000; 23.88167
Kilimo ir tūpimo takai
Kryptis Matmenys Danga
ilgis (m) plotis (m)
09R/27L 1130 50 asfaltbetonis
09L/27R 800 60 gruntas

S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas (Aleksoto oro uostas, Aleksoto aerodromas) – seniausias veikiantis aerodromas Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje. Įkurtas 1915 m. Kauno pietiniame priemiestyje Aleksote, pakeliui į Garliavą.

ICAO kodas EYKS, kategorija – 2B. Aerodromas užima 191,89 ha plotą, kilimo-tūpimo tako ilgis – 1200 m, plotis – 50 m. Radijo dažnis 135,5 Mhz. Savininkas – Kauno miesto savivaldybė[1].

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkūrimo aplinkybės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aleksoto aerodromas yra seniausias iš veikiančių Lietuvoje. Dar senesnis, bet neveikiantis nuo 1915 m., yra Kauno tvirtovės aerodromas, įkurtas 1913 m. Kauno priemiestyje Panemunėje. Tvirtovės teritorijoje buvo dar keturios lėktuvų nusileidimo aikštelės: Aukštojoje Fredoje (nuo 1924 m. naudojo Karo aviacijos dirbtuvės, nuo 1956 m. sovietų sraigtasparnių pulkas, dabar – Kauno aviacijos gamykla, UAB Helisota ir Lietuvos karinių oro pajėgų Paieškos ir gelbėjimo tarnyba), Vilijampolėje (prie Nemuno ir Neries santakos), Žaliakalnyje (dab. Petro Vileišio aikštė) ir Rokuose.

Karo lakūnai aerodrome 1938 m.
Lietuvos vyriausybinė delegacija skrenda derybų į Maskvą 1939 m. Iš kairės Norkaitis, Raštikis, Urbšys, Bizauskas
Įraše ant akmens: „Šiame aerodrome 1933-07-17 Lietuva laukė lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno ...“

Vienas pirmųjų Lietuvos profesionalių lakūnų buvo Kauno gubernijos valstietis Bronislovas Šleinys, 1911 m. lėktuvo valdymo paslapčių mokęsis Paryžiaus aviacijos mokykloje.[2]

Visos aikštės ir pagrindinis aerodromas buvo nedideli, apie 300–400 m ilgio ir pločio, todėl vokiečiai, nustūmę Rusijos kariuomenę ir 1915 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje užėmę Kauną, savajam aerodromui pasirinko erdvesnę vietą – lauką į vakarus nuo Veiverių plento. Pietiniame lauko krašte pastatytas metalinių konstrukcijų 240×55×40 m dirižablio angaras (didžiausias tuo metu pastatas Lietuvoje). Jame tilpo vienas „Zeppelin“ dirižablis. Už 800 m šiaurę nuo jo, prie Linksmadvario, pastatyti 2 surenkamų metalinių konstrukcijų 63×21×4,5 m lėktuvų angarai, išlygintas maždaug 500×500 m laukas jiems kilti ir leistis. Prie angarų pastatyti mediniai pastatai – sandėliai, dirbtuvės, kareivinės, ginklinės ir kt. Nuo 1916 m. dauguma karo lėktuvų buvo aprūpinti ginklais, todėl skraidyti dirižabliais tapo pavojinga. Aleksoto dirižablio angaras atiteko lėktuvams [3].

Plėtra tarpukario Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, 1919 m. pradžioje, Aleksote pradėti formuoti aviacijos būriai, įsteigtos karo aviacijos dirbtuvės. 1919 m. vasario 27 d. į Kauną atgabenti aštuoni nauji Vokietijoje pirkti lėktuvai LVG C.VI (už kiekvieną sumokėta po 35 000 auksinų), o kovo 1 d. pirmą kartą į orą pakilo lėktuvai su lietuviškais skiriamaisiais ženklais. 1919 m. kovo 3 d. pirmuosius skrydžius į frontą atliko aerodrome įsikūrusi Aviacijos dalis.[4] 1919 m. kovo 12 d. savarankišką darbą pradėjo Karo aviacijos kuopa. Ši diena laikoma Lietuvos karo aviacijos gimtadieniu.

Karinis aerodromas gana greit buvo pritaikytas ir civilinėms reikmėms. 1921 m. liepos 26 d. buvo atidaryta oro linija Karaliaučius-Kaunas. Skrydžius aptarnavo: Lloyd Luftdienst, Danziger Luftdienst, Danziger Luftpost. Vėliau oro trasa buvo pratęsta maršrutu Berlynas (Staaken oro uostas)-Štetinas-Dancigas-Karaliaučius-Kaunas-Ryga. Linija buvo skrendama kasdien, bet į Rygą tik antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais.[5]

Išlikę tvarkaraščiai byloja, kad 1923 m. kovo 7 d. latvių oro bendrovė Latvijas Gaismas Satiksme AS vykdė reisus maršrutu Karaliaučius-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis. 1924 m. kompanija uždirbo labai mažą pelną ir buvo abejojama ar verta skrydžius tęsti toliau. 1925 m. gegužės 1 d. linija buvo atnaujinta, bet po kelių savaičių Latvijos vyriausybė atšaukė kompanijai teiktas lengvatas ir ši veiklą nutraukė visai.[6]

Nuo 1922 m. gegužės mėn. aerodrome leidosi SSRS–Vokietijos akcinės bendrovės „Deruluft“ lėktuvai, skraidę maršrutu Maskva–Smolenskas–Kaunas–Karaliaučius (vėliau maršrutas pratęstas iki Berlyno). 1935 m. pradėjo leistis maršrutu Karaliaučius–Ryga–Talinas skridę "Lufthansa" lėktuvai. 1937 m. bendrovės „Lufthansa“ ir „Aeroflot“ pradėjo aptarnauti oro liniją Berlynas–Kaunas–Maskva. Nuo 1938 m. liepos mėn. maršrutu Varšuva–Vilnius–Kaunas–Ryga–Talinas–Helsinkis skraidė lenkų bendrovės LOT lėktuvai. 1939 m. rugsėjo 1 d. LOT lėktuvai turėjo skristi iš Varšuvos tieisiai į Kauną ir toliau į Rygą, Taliną ir Helsinkį. Maršrutas taip ir nebuvo atidarytas dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo.

1921 m. birželio 29 d. Aleksoto aerodrome surengta pirmoji oro šventė. 1928 m. sausio 26 d. kapitonas Vladas Morkus atliko pirmąjį šuolį su parašiutu. 1931 m. išbandytas pirmasis lietuviškas sklandytuvas, aviakonstruktorių Jurgio Dobkevičiaus bei Antano Gustaičio sukurti lėktuvai „Dobi“ ir „Anbo“, taip pat kitų konstruktorių sukurti lėktuvai.

Augant Lietuvos aviacijai, didėjant lėktuvų greičiams, lėktuvams nusileisti tinkamas plotas pasidarė per mažas. 1926 m. pradėtas aerodromo kilimo-tūpimo tako remontas, melioravimo darbai. Iš Fredos dvaro nupirkta apie 70 ha žemės, aerodromo plotas padidintas iki 1000×1000 m, vėliau plotas padidėjo iki 1300×1300 m. 1927–1928 m. pastatyti du gelžbetoniniai 50×20 m angarai žvalgybos ir naikintuvų eskadrilėms. 1930 m. pastatytas gelžbetoninis Lietuvos aeroklubo angaras. Dirižablio angaras išmontuotas, nes buvo per didelis, trukdė lėktuvams kilti ir leistis. Vietoje jo 1932 m. pastatytas gelžbetoninis 90×20×9 m Mokomosios eskadrilės angaras.

Tuo metu pertvarkomas visas oro uostas: karinė aviacija telkiama pietinėje oro uosto dalyje, o civilinė (Lietuvos aeroklubo ir susisiekimo) – šiaurinėje, Linksmadvario pusėje. Pastatyta radijo stotis, fotolaboratorijos patalpa, iliuminuotos kliūtys prie oro uosto („Maisto“ fabrikas, radijo stoties antenos ir kt.), įrengtas apšvietimas, švyturys-pelengatorius. 1931 m. pastatyta pirmoji Lietuvoje civilinio oro susisiekimo stotis. Šiame pastate veikė muitinė, pasų kontrolė ir susisiekimo tvarkymo įstaigos.

1938 m. Susisiekimo ministerijos Orinio susisiekimo inspekcija tais pačiais metais įkurtoms „Lietuvos oro linijoms“ Anglijoje, Percival Aircraft Ltd gamykloje, nupirko du šešiaviečius transporto lėktuvus „Percival Q 6“ – žemasparnius, dviejų variklių, medinės konstrukcijos keleivinius orlaivius. Tuo metu jie laikyti vienais moderniausių. 1938 m. rugsėjo 1 d. lietuvių lakūnai per Amsterdamą ir Berlyną parskraidino pirmąjį lėktuvą į Kauną, o rugsėjo 3 d. surengtas inauguracinis skrydis į pajūrį. Pakrikštyti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardais, nuo rugsėjo 5 d. abu lėktuvai skraidė pirmąja Lietuvos civilinės aviacijos oro linija iš Kauno Aleksoto oro uosto į Palangą. 1939–1940 m. Lietuvos oro linijų lėktuvai iš Aleksoto oro uosto skraidė ir į Rygą, gabendami keleivius bei oro paštą.

Oro transportas buvo gana populiarus. 1939 m. maršrutu Kaunas–Palanga atlikta 216 reisų, kurių metu pervežti 784 keleiviai, 3546 kg bagažo ir 3476 kg pašto siuntų. Iš viso 1939 m. Į Kauną atskrido apie 1000, o išskrido apie 1100 žmonių. Taip greta karinės tvirtėjo ir civilinė aviacija. Pasiektas lygis buvo toks, kad ikikarinė Lietuva užsienio šalių buvo pripažinta kaip pakankamai stipri ir perspektyvi aviacijos valstybė.

1940 m. birželio 16 d. Aleksoto aerodromą užėmė Lietuvą okupavusi Raudonoji armija. Lietuvos civilinės ir karo aviacijos lėktuvų skrydžiai uždrausti, dalis lakūnų suimta. Aerodrome įsikūrė sovietinės karo aviacijos dalinys; Karo aviacijos dirbtuvių pagrindu buvo įkurta karinė gamykla Nr. 365.

Antrasis pasaulinis karas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1941 m. birželio 22 d. vokiečių Liuftvafė sunaikino sovietų lėktuvus. Dėl didelių nuostolių rusų aviacijos pulkas prarado kovingumą ir liepos 14 d. buvo pervestas į užnugarį performavimui. 1941–1944 m. vokiečiai aerodromą dar praplėtė į pietus, prijungė kombinato „Maistas“ žemės sklypą ir visiškai panaikino Žagariškių kaimą. Įrengtas 800 m betoninis kilimo-tūpimo takas, riedėjimo takai šalia tako ir pietiniai du riedėjimo žiedai, ridenimo takas link šiaurinės aerodromo dalies. Pietinėje dalyje pastatyti 8 angarai dvimotoriams lėktuvams remontuoti. Darbams buvo naudojami iš Kauno geto atvaromi žydai.

Sovietmetis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1944 m. rugpjūčio 1 d. Raudonoji armija išstūmė Vokietijos pajėgas ir vėl užėmė Kauną. Atsitraukdama Vokietijos kariuomenė susprogdino kilimo taką, riedėjimo takus, sudegino medinius angarus. Aerodrome buvo dislokuoti sovietiniai kariniai lėktuvai ir sraigtasparniai. Pietrytiniame pakraštyje veikė civilinės aviacijos Kauno padalinys. Praplatintas ir iki 1,3 km pailgintas pakilimo takas, įrengtos radiotechninės priemonės – lokatoriai, radijo švyturiai ir kt.

Aviacijos muziejus
Aviacijos muziejaus ekspozicija

Gerinant ekologines ir miesto saugumo sąlygas civilinės aviacijos padalinys 1988 m. perkeltas į Karmėlavą. 1990 m. vasario 19 d. senojo Kauno oro uosto civilinės aviacijos pastatus nuspręsta perduoti Lietuvos aviacijos muziejui.

Atkūrus valstybingumą

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1993 m. gegužės 6 d. aerodromas pavadintas Dariaus ir Girėno aerodromu. 1993 m. rugpjūčio 31 d. SSRS kariuomenė paliko aerodromą. 1995 m. liepos 10 d. Aleksoto aerodromas įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą [7]. 1997 m. įsteigta Kauno miesto savivaldybės viešoji įstaiga S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas.

Dabar senajame oro uoste vyksta įvairios šventės, kasmet liepos mėnesį minima „Lituanicos“ skrydžio data. Čia įsikūrę motoskraidyklių, aviamodeliuotojų klubai, Kauno aeroklubas, per Europą skrendantys turistiniai lėktuvai. 2000 m. lapkričio 17 d. aerodromo teritorijoje atidengtas memorialas karo aviacijos lakūnams atminti. 2002 m. Kariuomenės ir visuomenės dienos proga Aleksoto aerodrome parašiutininkai išskleidė 212 kv.metrų ploto Lietuvos vėliavą – didžiausią padangėje išskleistą vėliavą Lietuvoje. 2004 m. vyko Europos akrobatinio skraidymo čempionatas. 2007 m. pirmą kartą Lietuvos aviacijos istorijoje atliktas skrydis aplink Lietuvą be nutūpimo. 2011 m. vasarį aerodrome buvo atnaujinta skrydžių aptarnavimo įranga. Skrydžių valdymo bokšte sumontuota kompiuterinė įranga, kuria įrašoma ir kaupiama radijo ryšio informacija, atnaujinta meteorologinė įranga leidžia realiu laiku nustatyti vėjo kryptį, stiprumą, temperatūrą. Elektroniniu būdu ji fiksuoja matomumą bei vertikalų debesų aukštį. Įdiegta nuotolinio stebėjimo sistema gali indentifikuoti aerodrome vykstančius skrydžius, fiksuoti jų laiką ir aerodromo zonos ribų kirtimo laiką.[8] 2016 m. gegužės 20 d. aerodrome atidarytas modernus Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Antrasis paieškos ir gelbėjimo postas, perkeltas iš Fredos aerodromo.[9]

Bandymai sunaikinti

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar sovietmečiu pradėta kalbėti apie netoli miesto centro įsikūrusio Aleksoto aerodromo teritorijos panaudojimą gyvenamųjų namų statybai. Atkūrus nepriklausomybę šią idėją atgaivino konservatorius Algirdas Avižienis, pasiūlęs istorinėje Aleksoto vietoje statyti municipalinius namus [10].

2007 m. savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas siūlė 70 hektarų aerodromo teritorijoje be konkurso įrengti kelias futbolo aikštes, maniežą, teniso kortus, golfo laukus ir pramogų centrą. Šiai idėjai pritarė Aleksoto seniūnė Lukrecija Navickienė bei vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas [11]. Pasipriešinus aviatoriams, Seimo nariui Rytui Kupčinskui ir Kultūros ministerijai, projekto įgyvendinimas sustabdytas, o A. Keserauskas atstatydintas iš pareigų. 2009 m. lapkričio 5 d. LR kultūros ministro įsakymu patvirtintas S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas[12].

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas // Aviacijos pasaulis. 2006 m. kovo 6 d., p.7
  2. ↑ Jurijus Boiko. Pirmieji lakūnai (rusų k.)
  3. ↑ Gytis Ramoška. Kauno oro uostas // Kaunas. Istorija, praeitis, dabartis. K.:Šviesa, 2006. p. 54-57 ISBN 5-430-04399-0
  4. ↑ „Kauno miesto savivaldybė Aleksoto seniūnija“. kaunas.lt. 2015-03-23. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-07. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
  5. ↑ http://www.timetableimages.com/ttimages/lloyd2.htm
  6. ↑ http://www.europeanairlines.no/Arcticles_Latvia_250205.htm[neveikianti nuoroda]
  7. ↑ http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=16943[neveikianti nuoroda]
  8. ↑ Kauno aerodromas praturtėjo modernia įranga // Kauno diena, 2012 m. vasario 29 d. [1]
  9. ↑ Kaune – naujo paieškos ir gelbėjimo posto įkurtuvės http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/naujo-paieskos-ir-gelbejimo-posto-ikurtuves-750880
  10. ↑ http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=42576[neveikianti nuoroda]
  11. ↑ http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=48865[neveikianti nuoroda]
  12. ↑ http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=4FC7100B-A137-46A2-A4B7-1C199CAEA6C1[neveikianti nuoroda] LR kultūros ministro įsakymas Dėl Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano tvirtinimo

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas – vaizdinė ir garsinė medžiaga