Mykolas Servacijus Višnioveckis | |
---|---|
![]() | |
Višnioveckiai | |
![]() | |
Koributas | |
Gimė | 1680 m. gegužės 13 d. Lvovas |
Mirė | 1744 m. rugsėjo 16 d. (64 metai) Merkinė |
Tėvas | Konstantinas Kristupas Višnioveckis |
Motina | Ona Chodarovskytė |
Sutuoktinis (-ė) | Jekaterina Dolskytė Marija Magdalena Čartoriskytė Teklė Rožė Radvilaitė |
Vaikai | su Jekaterina: Ona Višnioveckytė Jekaterina Višnioveckytė |
Žymūs apdovanojimai | |
![]() | |
![]() |
Mykolas Servacijus Višnioveckis |
![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Mykolas Servacijus Višnioveckis (lenk. Michał Serwacy książę Wiśniowiecki; 1680 m. gegužės 13 d. Lvove – 1744 m. rugsėjo 16 d. Merkinėje) – kunigaikštis, LDK didikas, Abiejų Tautų Respublikos karvedys, Lietuvos didysis etmonas. Rašytojas ir poetas.
Gimė Lvove, Konstantino Kristupo Višnioveckio ir Onos Chodarovskytės šeimoje.
Tai paskutinis vyriškosios giminės linijos atstovas. Po jo mirties valdos perėjo Oginskiams ir Zamoiskiams.
Lietuvos lauko etmonas 1702–1703 ir 1707–1709 metais. Lietuvos didysis etmonas в 1703–1707 ir nuo 1735 metų. Lietuvos armijos Regimentorius nuo 1730 m.
Nuo 1703 m. Vilniaus kaštelionas, o 1706–1707 ir nuo 1735 – Vilniaus vaivada.
1703 m. Seimo maršalka Liubline.
1720–1735 metais – Lietuvos didysis kancleris.
Pinsko, Volkovysko, Glinėnų, Tucholio seniūnas.
Keletą kartų buvo išrinkta Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo maršalka.
1700 m. pilietinio karo metu kovojo prieš Sapiegų hegemoniją LDK, buvo vienas iš Valkininkų konfederacijos vadų. Valkininkų mūšyje lapkričio 18 d. nugalėjo Sapiegų pajėgas.
Iki 1707 m. palaikė Augustą II, vėliau perėjo į Stanislovo Leščinskio pusę. Tais pačiais metais areštuotas ir išvežtas į Rusiją, o nuo 1709 m. – emigravęs.
1716 m. pripažino Augustą II ATR karaliumi ir grįžo į tėvynę.
1733 m. kaip Rusijos šalininkas palaikė Augusto III kandidatūrą.
Kunigaikštis Mykolas Servacijus Višnioveckis buvo vedęs tri kartus. 1695 metais vedė Kateriną (1680−1725), Lietuvos didžiojo maršalkos Jono Karolio Dolskio (1640−1695) dukterį. Vaikai nuo pirmos santuokos:
1725 metais vedė antrą kartą kunigaikštytę Mariją Magdaleną Čartoriską (+1728), Lietuvos didžiojo ginklininko ir Pinsko seniūno Juozapo Čartoriskio (+1750) dukterį.
1730 metais trečią kartą vedė Teklą Rožę Radvilaitę (1703−1747), Lietuvos didžiojo kanclerio, kunigaikščio Karolio Stanislovo Radvilos (1669−1719) ir Onos Kotrynos Sanguškaitės (1676−1746) dukterį.
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Jonušas Antanas Višnioveckis |
![]() 1703–1709 |
Po to: Liudvikas Pociejus |
Prieš tai: Kazimieras Jonas Sapiega |
![]() 1706–1707 |
Po to: Liudvikas Pociejus |
Prieš tai: Kazimieras Dominykas Oginskis |
![]() 1735–1744 |
Po to: Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė |
|