Šio dinastija

Riūkiū istorija
Riūkiū priešistorė
Gusuku laikotarpis
Sandzano laikotarpis
Hokudzanas, Čiūdzanas, Nandzanas
Riūkiū karalystė
(Šio dinastija)
Sacumos domenas
Japonijos valstybė
(Riūkiū domenas, Okinavos prefektūra)
JAV administracija Okinavoje
Japonija (Okinava)
Istoriniai regionai:
Amamis, Okinava, Mijakas, Jaejama
Straipsnyje yra japoniškas tekstas.
Be tinkamo šrifto tikriausiai vietoj kandži arba kanos matysite klaustukus, kvadratėlius ar kitokius ženklus.

Šio dinastija, arba Šio klanas (jap. 尚氏 = Shō-shi, kin. 尚氏, pinyin: Shàng-shì) – karalių dinastija (tiksliau dvi viena po kitos sekusios dinastijos), valdžiusi Čiūdzaną, vėliau Riūkiū karalystę nuo 1407 m. iki prijungimo prie Japonijos 1879 m. gegužės 1 d. Su šiomis dinastijomos siejamas didžiausias Riūkiū karalystės suklestėjimas.

Pirmosios dinastijos įkūrėjas – Okinavos salos Čiūdzano valstybės karalius Šio Hašis (jap. 尚巴志 = Shō Hashi), kuris suvienijo salą ir išplėtė valdžią po visą salyną. Iš Kinijos jis gavo karaliaus titulą ir šeimos vardą 尚 Šio.

Antroji Šio dinastija prasidėjo mirus Šio Toku (尚徳 Shō Toku), kuris neturėjo vyriškos lyties įpėdinių. Tuomet rūmininkas Kanamaru Učima pasiskebė neteisėtu valdovo sūnumi, ir, gavęs Kinijos sutikimą, sėdo į sostą, perėmė Šio pavardę ir pasivadino Šio Enu.

Valdovų sąrašas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paskutinis Riūkiū karalius Šio Tai (尚泰)

Valdovų vardai pateikiami kandži su fonetine japonų ir okinavų kalbų transkripcija. Vėlesniųjų valdovų vardai pateikiami ir kiniška pinyin transkripcija.

Pirmoji Šio dinastija (第一尚氏):

  1. 1407 – 1421 Šio Šišio (尚思紹 Shō Shishō, Shō Shisō), Čiūzano karalius;
  2. 1422 – 1429 Šio Hašis (尚巴志 Shō Hashi, Shō Hashii), Čūzano karalius, 1429–1439 Riūkiū karalius;
  3. 1440 – 1442 Šio Čiū (尚忠 Shō Chū, Shō Chū);
  4. 1443 – 1449 Šio Šitacu 尚思達 Shō Shitatsu, Shō Shitaa);
  5. 1450 – 1453 Šio Kinpuku 尚金福 Shō Kinpuku, Shō Chinfuku);
  6. 1454 – 1460 Šio Taikiū 尚泰久 Shō Taikyū, Shō Teechū);
  7. 1461 – 1469 Šio Toku 尚徳 Shō Toku, Shō Tuku).

Antroji Šio dinastija (第二尚氏):

  1. 1470 – 1476 Šio Enas (尚圓 Shō En, Shō In), dar žinomas kaip Kanamaru Učima (金丸内間);
  2. 1477 Šio Senji (尚宣威 Shō Sen’i, Shō Shini);
  3. 1477 – 1526 Šio Šinas (尚真 Shō Shin, Shō Shin);
  4. 1527 – 1555 Šio Sei (尚清 Shō Sei, Shō Shii);
  5. 1556 – 1572 Šio Genas (尚元 Shō Gen, Shō Gwan);
  6. 1573 – 1586 Šio Ei (尚永 Shō Ei, Shō Ii);
  7. 1587 – 1620 Šio Nei (尚寧 Shō Nei, Shō Nii);
  8. 1621 – 1640 Šio Ho (尚豊 Shō Hō, Shō Fū);
  9. 1641 – 1647 Šio Kenas (尚賢 Shō Ken, Shō Chin);
  10. 1648 – 1668 Šio Šicu (尚質 Shō Shitsu, Shō Shichi);
  11. 1666 – 1673 Regentas Šio Šiokenas (尚象賢 Shō Shōken), pirmasis Riūkiū istorikas;
  12. 1669 – 1709 Šio Tei (尚貞 Shō Tei, Shō Tii, Shang Jing, g. 1645 – m. 1709);
  13. 1710 – 1712 Šio Eki (尚益 Shō Eki, Shō Ichi, Shang Ben, g. 1678 – m. 1712);
  14. 1713 – 1751 Šio Kei (尚敬 Shō Kei, Shō Chii, Shang Jing, g. 1700 – m. 1751);
  15. 1751 – 1752 Regentas Sai Onas 蔡温 (Sai On, g. 1682 – m. 1761);
  16. 1752 – 1795 Šio Boku (尚穆 Shō Boku, Shō Buku, Shang Mu, g. 1739 – m. 1795);
  17. 1796 – 1802 Šio Onas (尚温 Shō On, Shō Un, Shang Wen, g. 1784 – m. 1802);
  18. 1803 Šio Sei (尚成 Shō Sei, Shō Shii, Shang Cheng, g. 1783 – m. 1804);
  19. 1804 – 1828 Šio Ko (尚灝 Shō Kō, Shō Kō, Shang Hao, g. 1787 – m. 1839);
  20. 1829 – 1847 Šio Iku (尚育 Shō Iku, Shō Iku, Shang Yu, g. 1813 – m. 1847);
  21. 1848 – 1879 Šio Tai (尚泰 Shō Tai, Shō Tee, Shang Tai, g. 1843 – m. 1901).[1]

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 喜舎場一隆『琉球・尚氏のすべて』（新人物往来社、2000年） ISBN 4-404-02868-7