Oficialios Lietuvos valstybės karinės pajėgos dalyvavo daugelyje mūšių, čia renkamas išsamus oficialiai registruotų karinių susidūrimų ir operacijų sąrašas. Chronologiškai įvykiai skirstomi į:
mūšius,
žygius,
tvirtovių, miestų ar kitų objektų apgultis, šturmus ar gynybą (pagal Lietuvos rolę),
pajėgų susibūrimus (sukilimai, bajorų konfederacijos, rokošai),
1349 m. – Kazimiero žygis Pasinaudojęs LDK pralaimėjimu Strėvos mūšyje Lenkijos karalius Kazimieras užėmė didžiąją dalį LDK kontroliuotų valdų Voluinėje.
1380 m. gegužės 31 d. – Dovydiškių sutartis Jogailos slapta su Vokiečių ordinu sudaryta sutartis, kuria Jogaila įsipareigojo neremti Kęstučio, jeigu šį pultų ordinas.
1381 m. – Vilniaus užėmimas Kęstutis, sužinojęs apie Jogailos sutartį su ordinu, užpuolė Vilnių, užėmė sostą, Jogailai paliko Krėvą ir Vitebską.
1401 m. – Vilniaus-Radomo sutartis Vytauto, LDK ir Lenkijos bajorų aktai, kuriais buvo nustatytas teisinis Vytauto kaip Lietuvos Didžiojo kunigaikščio statusas.
pavasario pab. ar vasaros pr. – LDK ir Aukso Ordos sutartis Prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę ir jos sąjungininką Krymo chanatą nukreipta karinio bendradarbiavimo sutartis neteko reikšmės jau 1502 m. birželį, kai Krymo totoriai netoli Vorsklos upės kone visiškai sunaikino Aukso Ordos karines pajėgas, o netrukus po to galutinai iširo pati Aukso Ordos valstybė.
1503 m. kovo 25 d. – Paliaubos Paliaubos sudarytos 6 metams. LDK neteko Okos ir Dniepro upių aukštupio teritorijų su 19 pasienio miestų, įskaitant Černigovą, Gomelį, Naugardą-Severską ir Brianską. Prarasta 70 valsčių, 22 miestelių ir 13 kaimų – beveik trečdalis teritorijos.
1512 m. balandžio 28 d. – Lopušnos mūšis Lietuvos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio ir Lenkijos didžiojo etmono Mikalojaus Kameneckio pajėgos sumušė Perekopo (Krymo) totorių chano Mengli-Girėjaus kariuomenę. Lietuvos istorinėje literatūroje šis mūšis paprastai vadinamas Višnioveco mūšiu, nes LDK ir Lenkijos kariuomenės prieš mūšį buvo susitelkusios ties Višnioveco pilimi, už keliolikos km nuo Lopušnos.
1522 m. rugsėjo 14 d. – Paliaubų sutartis Nors ir laimėjusi 1514-aisiais Oršos mūšį, tačiau sutartimi atidavė Smolenską Maskvai, paliaubų trukmė – 5 metai.
1536 m. vasario 27 d. – Sebežo apgultis Įgulai kontratakavus kariuomenė pradėjo trauktis Sebežo ežero ledu ir jam įlūžus beveik visa žuvo.
1537 m. vasario 18 d. – Maskvos paliaubos 5 metų karinių veiksmų pertrūkis, nevirtęs nauja taikos sutartimi, tačiau pratęstas 7 metams 1542-aisiais ir vėl taip pat 1549-aisiais.
1566 m. – į Maskvą atvyko LDK pasiuntiniai su siūlymu padalyti Livoniją pagal tuo metu užimtas sritis. Sušaukti bajorai nutarė kariauti iki visiško laimėjimo, įskaitant Rygos paėmimą.
Šiame sąraše įtraukiami tie ATR kariuomenių veiksmai, kuriuose aktyviai ir ženklia dalimi dalyvavo ir LDK kariuomenė. Nors Liublino unija sukūrė ATR, bet LDK išsaugojo atskirą kariuomenę iki pat valstybės sunaikinimo.
1635 m. rugsėjo 12 d. – sudarytos Štumsko paliaubos, turėjusios galioti 26 metus, Kristupas Radvila turėjo grąžinti Švedija sėkmingai užimtą Cėsių sritį Livonijoje, Lietuvai liko tik žemės pietinėje Dauguvos upės pusėje.
Vilniaus aukštutinė pilis 1659 m., Juozas Narūnavičius1686 m. ATR-Rusijos amžinosios taikos sutartis
Karą 1654 m. gegužės 18 d. pradėjo Maskva, po to, kai baigiant malšinti Chmelnickio sukilimą1653 m. spalį Maskvoje Žemių suvažiavimas pritarė Bogdano Chmelnickio prašymui kazokus prijungti prie Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, o šis po Radoje priimto vienbalsio pritarimo 1654 m. sausį rusų pasiuntiniams prisiekė ištikimybę carui Aleksejui Michailovičiui.
spalio 26 d. – Vilniaus paliaubos Karą prieš ATR pradėjus Švedijai, ATR pasiūlė Maskvai paliaubas. Pagal jas abi šalys įsipareigojo kariauti prieš Švediją ir nesudarinėti su ja separatinės taikos.
1666 m. prasidėjusios derybos dėl faktiško kariuomenių ištuštėjimo baigėsi paliaubomis 13,5 metų laikotarpiui, kurios vėliau pratęstos dar 13 metų. Rusijai atiteko Smolenskas, Severskas ir rytinė Ukraina (įskaitant Kijevą laikinam valdymui)
gegužės 23 d. − liepos 25 d. – Rusijos kariuomenė (apie 64 tūkst. karių) nugalėjo ATR kariuomenę (apie 45 tūkst. karių). Birželio 14 d. užimtas Vilnius, rugpjūčio pradžioje − Varšuva.
kovo 12 d. – generolas Antoni Madaliński, 1-osios Didžiosios Lenkijos Nacionalinės kavalerijos brigados (1500 karių) vadas, atsisakė vykdyti demobilizacijos įsakymą ir patraukė iš Ostrolenkos į Krokuvą, kas sukėlė maištų prieš rusų kariuomenę bangą visoje šalyje.
1831 m. birželis – Panerių kautynės. Apie 12 600 Antano Gelgaudo vadovaujamų sukilėlių nusileido generalgubernatoriaus siųstai kariuomenei, didelė dalis sukilėlių pasitraukė į Prūsiją.
1831 m. – po nesėkmingo bandymo užimti Vilnių sukilėliai atsitraukė į Raseinius, vėliau bandė užimti Šiaulius, tačiau irgi nesėkmingai, tada atsitraukė į Kuršėnus, iš kur pasidalino į kelias dalis ir esminio pasipriešinimo nebeliko.
spalio 9 d. – Želigovskio maištas. L. Želigovskio vadovaujamos pajėgos, kurias sudarė Lenkijos kariuomenėje suformuota 1-oji lietuvių-gudų divizija ir Lenkijos kariuomenės 13-asis Vilniaus ulonų pulkas, užėmė Vilnių ir Rytų Lietuvą iki Latvijos sienos
1939 m. kovo 22 d. – Klaipėdos krašto perleidimas Apie vidurnaktį J. Ribbentropo kabinete pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Vokietijos valstybės sutartis. Lietuvos vyriausybė ultimatumą priėmė kaip neišvengiamą ir neatremiamą blogybę.
Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos ultimatumas 1940 m.
1940 m. birželio 15 d. – SSRS ultimatumas TSRS ultimatumas buvo priimtas, ir generolas Vincas Vitkauskas, Lietuvos kariuomenės vadas, Vyriausybės įgaliotas pasirašė susitarimą su Raudonosios armijos vadovybe dėl netrukdomo Raudonosios armijos įvedimo į Lietuvą.
1944 m. gruodžio 16 d. – Pušynės mūšis Kėdainių aps. Krakių valsčiuje. Apie 300 Vlado Pabarčiaus partizanų visą dieną gynė miške įtvirtintą stovyklą nuo okupantų kariuomenės; padėjo iš Paliepių miškų kpt. K. Bendžiaus ir Liepkalnio būrio (vadas Antanas Sibičius) partizanai; nukovė apie 80–90 kareivių ir karininkų; Vladas Pabarčius pasitraukė į Lenčių miškus.
1945 m. kovo 27 d. – kautynės Ažagų ir Eimuliškio miškuose Vienos didžiausių kautynių Panevėžio aps.; žuvo per 70 partizanų ir apie 400 Pavеlo Vetrovo divizijos (rus.Ветров Павел Михайлович) kareivių.
1945 m. gegužės 16 (17) d. – Kalniškės mūšis Alytaus aps. Simno vls. miške: NKVD kariuomenė apsupo (60–120) partizanų, vadovaujamų Jono Neifaltos-Lakūno; tik sutemus partizanai prasiveržė iš apsupties; žuvo 44 kovotojai, vado žmona kulkosvaidininkė Albina Neifaltienė-Pušelė; sunaikinta daug priešų.
1945 m. birželio 14–birželio 23 d. – Varčios mūšis Alytaus raj. Alovės apl.: NKVD kariuomenės 220-asis pasienio pulkas (apie 1000 karių) apsupo 90 partizanų būrį, kuris žvalgams pranešus gerai pasiruošė puolimui. Apsuptiems partizanams pavyko organizuotai ištrūkti iš apsupties. Partizanų žuvo apie 20-30, NKVD nuostoliai nepatvirtintais duomenimis buvo 176 ir daugiau.
1945 m. liepos 22 d. – Virtukų mūšis Raseinių aps. Liolių vls.: NKVD baudžiamojoje operacijoje pasienio pulko kareiviai miške netoli Lyduvėnų geležinkelio stoties buvo apsupę 54 partizanus. Žuvo 15 partizanų.
1945 m. rugpjūčio 5–9 d. – Palių mūšis Marijampolės aps. Gudelių vls.: apie 70 partizanų užpuolė 3 NKVD pulkai, panaudodami artileriją ir aviaciją; žuvo 17 partizanų, 5 pateko į nelaisvę, nukauta daug NKVD kovotojų.
2002–2006 m. JAV vadovaujama operacija „Tvirta taika“
2007–2008 m. JTO pagalbos misija Afganistane UNAMA
nuo 2003 m. NATO vadovaujama Tarptautinių saugumo ir paramos pajėgų (ISAF) operacija:
2003–2005 m. Lietuvos karo medikai tarnavo Vokietijos vadovaujamoje karo lauko ligoninėje Kabule;
2004–2005 m. Lietuvos logistai, krovos specialistai, oro eismo navigatoriai ir kiti kariniai specialistai – Kabulo tarptautiniame oro uoste; Lietuvių karo medikai dalyvavo vienos iš provincijų atkūrimo grupių Mazari Šarife veikloje;
Nuo 2005 m. Lietuva pradėjo vadovauti Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei (2008 m. gegužės 22 d. žuvo Lietuvos karys srž.Arūnas Jarmalavičius); Afganistane taip pat veikia Lietuvos Respublikos specialioji misija, kuri koordinuoja Provincijos atkūrimo grupės civilinių užduočių įgyvendinimą.